BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip testas? Aš neišlaikiau.

juokinga, įdomu 2012-03-19

Ar teko kada gauti dvejetą? Turbūt visiems teko nors kartą. O teko gauti dvejetą dėl testo, o ne dėl to, kad nemokate tyliai sėdėti klasėje? Man teko.

Kai sužino, kad tu gavai dvejetą tavo priešas:

Tavo draugas: okay…

Geras draugas: ei, nagi. Nesinervink, viskas bus gerai. Kitą kartą bus geriau!

Tavo geriausias draugas: wahaha, aš irgi gavau du!

Tuo tarpu mokytoja: gal kitą šiek tiek pasimokinsi vietoj to, kad sėdėtum internete prie savo blogų ir maltum š kasdien?

Grįžus namo: mama, tėti man nepasisekė. Gavau du.

Rodyk draugams

Apie šiandienos žmogiškumą ir degantį kaimyno namą

Be temos, kultūra, įdomu 2012-03-14

Prieš jūsų akis (kairėje) puikaus iliustratoriaus Pawel Kuczynki darbas pavadinimu Miesto Dangus (angl. City Sky), kuriame parodamas žmogaus ir mąsės abejingumas. Mums gali švystelėti ir kitos karikatūros: papjautas žmogus gatvėj, o aplink apstojusi minia, išsitraukusi savo mobiliuosius ir fotoparatus, bando tai įamžinti, o vėliau arba medžiagą parduoti žurnalistams, arba kaip dažniau įvyksta tiesiog įkelti tai į internetą. Nepriklausant nuo to ar žmogus užsidirba nuo to kokį pinigą, ar platina kažką panašaus į internetą tik dėl to, kad parodyti kitiems ką matė, mano manymu tai vis tiek yra kiek nežmoniška ir gyvuliška. Tiesa, galėtume nagrinėti daugybę situacijų ir jose slypiančių niuansų, bet pasistenkime šįkart pakalbėti apie tas situacijas, kai matydami degantį kaimyno namą mes ne kibirus su vandeniu semiame, o grožimės liepsnojančia ugnimi, saugiai stovint nuošalyje.

Pradėkime nuo paprastų faktų, kurie rodo kaip stipriai žmogus tapo aktyvus socialiniuose tinklapiuose, kuriuose skleidžia video, nuotraukas ir dalinasi įspūdžiais iš įvairių vietų, kuriose buvo. 2003m. JAV turėjo tokių 52.3 milijonų gyventojų. Palyginimui - toje pačioje šalyje 2011m. tokių žmonių skaičius išaugo iki 183 milijonų. Tiesa, per tuos metus Žemė prie šeštojo pridėjo ir septintąjį žmonių populiacijos milijardą planetoje. Žymusis socialinis tinklapis Facebook 2011 metų Gruodžio 26d. turėjo 1.2mlrd. vartotojų, kas sudaro net 82% viso interneto naudotojų (tiems, kurie yra vyresni nei 15 metų) pasaulyje.

Tai, kad internetas daugeliui tapo būtina rutinos dalimi, o dar kitiems net ir liga - ne naujiena. Vis dėl to, tokie skaičiai mums parodo koks apytikris skaičius žmonių šiomis dienomis yra įnykęs į socialinius tinklus. Beje, tų pačių interneto vartotojų gan didelis procentas yra abejingas tam, kas vyksta aplink juos. Tai reiškia, kad vykstant tragedijai, įvykiui gatvėje tipinis socialinių tinklų vartotojas (dažniausiai iki 30 metų) neskambina policijai, neįsikiša, o slepiasi ir filmuoja ar fotografuoja. Vėliau medžiaga pasklinda po internetą sukeldama didžiulę bangą. Žvelgiant iš kitos pusės tai yra gerai, nes visuomenė gali pamatyti, kas vyksta pasaulyje iš įprasto piliečio gyvenimo pusės. Mes imame rašyti komentarus, platinti medžiagą, dalinames ja, kalbame, kartais tokie dalykai pasiteina ir visas reikalas prieina iki teisėsaugos. Vėl gi, kiek kartų mes nusijuokėme, pasibaisime ir išjungiame video nieko nedarydami? Aš nesakau, kad reikia imtis kažkokių veiksmų pamačius tokią medžiagą, bet ar nebūtų geriau, jei filmuojantysis žmogus būtų daręs kažką tinkamo: kalbu bent jau apie policijos iškvietimą arba elementarią pagalbą, matant asmeniui pakliuvus į nelaimę.

Britų socialogai rimtai sukluso po 2011 metų vasarą įvykusių riaušių Londone. Žmonės sukilo, ėmė deginti ir daužyti parduotuvės, vogti, žudyti ir niokoti viską aplinkui. Nukentėjo begalybė nekaltųjų, pavyzdžiui kaip praeiviai. Socialogai atkreipė dėmesį, kad žmogus dažniau filmuodavo riaušėse esančius išpuolius, nei bandydavo iš tiesų kažką daryti. Tačiau vėl gi, tokioje situacijoje policiją išsikviesti būtų buvę sunku (juk visos pajėgos buvo sutelktos į riaušių žydinius), o pačiam kištis į muštynes arba išpuolimus atrodytų protu nesuvokiama ir mažų mažiausiai neprotinga.

O dabar kitos situacijos. Mergina, naudodamasi savo mobiliuoju, pribėga prie avarijos įvykio vietos ir filuoja atuomobilyje kraujuose gulinčius sužeisuostuosius. Šone draugė rėkia iškviesti greitąją. Kitas atvejis: vaikai mėto akmenis į skraidančius balandžius parke, video filmuotojas, rodos, turėjo puikią pramogą tai stebėdamas. Dar kitas video, kurį aš pats mačiau gal prieš dvejus metus: vyras ginčijasi su moterimi, tuomet trenkia jai antausį, tuomet dar vieną ir dar, galiausiai ji raudodama suklumpa ir kiek paspardęs vyras pabėga paiimdamas jos rankinę. Operatorius neišleido jokio garso. Nei šūktelėjo filmuodamas iš kažkur aukščiau (turbūt balkono).

Būtų kvaila apsimesti super herojomi ir gelbėti kiekvieną, bet man tiesiog keista: nejaugi žmonėms neužkunkuliuoja kraujas matant tokius vaizdus gyvai, kad šie išsitraukia kameras? Nejau mes tapome baisesni už žvėris? Žmogus tapo toks savanaudis: rūpi tik šlovė, video peržiūrų skaičius, pinigai. Kita jo pūsė tapo abejinga. Aš nežadu labai smerkti ar versti kaltę, o geriau tiesiog palinkėsiu kitą kartą pamačius kažką panašaus tiesiog kažką daryti tikrai naudingo.

Rodyk draugams

Persilaužiant į naujuosius metus

juokinga, įdomu 2012-01-16

SENATVĖJ:

11:57

11:58

11:59

12:00

00:01

DABAR:

11:59

12:00

00:01

Rodyk draugams

Beskaitant Facebook draugų įrašus…

Be temos, įdomu 2012-01-04

Visai kaip rutina. Kasdien atsiverti facebook’ą ir kasdien peržvelgi pagrindinių naujienų, įkeltų įvairių puslapių ir žmonių, sieną… Turiu pripažinti, kad emocijų visa tai sukelia įvairių. Labai įvairių.

Neįdomu.

Neįdomu.

Ji įsikėlė nuotrauką į facebook su ONE.LT ženkliuku kampe

Neįdomu

Dainos žodžiai. Kaip originalu.

Neįdomu.

Paspausk LIKE ir įvertinsiu 10 balų sistemoje tavo grožį.

O taip, mums 13m., mes girti su bonke rankose ir cigarete dantyse. Opa, šalia dar girta pana guli. Žavu iki..

Pykčiai po nuotrauka tarp merginų. 302 komentarai. Einu atsinešiu spragėsių.

Neįdomu.

Prieš tris valandas išsiskyrė su vienu. Dabar jau su kitu. Na…

Rodyk draugams

Kai sutinki senus pažįstamus

juokinga, įdomu 2011-12-02

Nekenčiu, kai eini sau gatve atsipalaidavęs, ką nors mąstai ir…

-Arnoldai? Nejaugi čia tu?
-Ooo… labas, seniai…
-Bet tai koooks tu pasikeitęs!
-Em, tu irgi, tikrai. Labai. Labai. - po trumpos pauzės. - Taigi, ką čia veiki? Kur buvai dingęs?
-Ak, žinai. Šian, bei ten.
-Aišku.
Nemaloni pauzė.
-Iš tiesų tai buvau Anglijoje.
-Oho. Studijavai ar…
-Dirbau. Užsidirbau krūvą bapkių. Tai dabar trankaus po parduotuves, negailiu pinigų.

Man reikia tęsti? O.o

Žodžiu. Aišku nesakau, kad visuomet sutikti seną draugą ar pažįstamą yra blogai. Kartais (pvz. dabar) labai lauki susitikimo su senais draugais, nes esi jų pasiilgęs. Bet ar žinot tą jausmą, kai sutinki kokius daugiau nei metus nematyti draugo/draugės su kuriuo per visą tą laiką net nebuvai susirašęs ir dialogas būna tobulas kabutėse? Dievinu pirmąjį klausimą.
-Tai kaip sekasi?
Po šitiek laiko pirmasis orginalus klausimas buvo kaip sekas. Nice!

Ne, žmonės, nesupraskite klaidingai. Aš nesakau, kad to klausti blogai. Tiesiog toks klausimas tampa toks kvailas, toks dirbtinis. Tarsi tau iš tiesų būtų įdomu. Ir, beje, esu lygiai lygiai toks pats, nes…
-Man sekasi gerai, o tau kaip?
Suprantat dėl ko ane? Ir tuomet tu gauni atsakymą:
-Man irgi gerai:) - ir prie to dar gauni vieną extra klausimą. - Kaip mokslai?
Pabaiga pokalbio dažniausiai būna:
-Tai reikės kada sutikti!

Ir šiaip būna daug labai keistų situacijų. Tiesiog viskas atrodo per daug dirbtinai, netikroviškai. Dėl to va man ir nepatinka. Prisimeni kai su tuo žmogumi kažkada buvai gerais draugais, arba neblogais bendraklasiais, o dabar net dialogas nesiriša… Ir negaliu sakyti, kad labai nemėgstu jų sutikti, kartais tai tikrai būna labai malonu. O ir nuo manęs paties labai daug priklauso, bet…

Nieko nebūna blogiau, kai žmogus kartais iš vis net nepasisveikina ir praeina. Tuomet tikrai pikta. Norisi sustabdyti ir pasakyti:

Rodyk draugams

Dviejų žmonių istorija

įdomu 2011-11-28

Kažkoks paauglys vieną dieną pajutęs, kad nebenori daugiau gyventi vienoje internetinėje svetainėje parašė:

Aš žadu nusižudyti. Vis tiek niekam nerūpės.

Neaišku, kaip pasibaigė tam vaikui ir ar vis dėl to jis išdrįso taip padaryti, tačiau tikiu, kad po atsakymo į šitokį jo pareiškimą, jam dar teko ilgai galvoti. O štai ir vienos merginos atsakymas jam:

Leisk tau papasakoti istoriją. Pažinojau vaikiną, kurio vardas buvo Dustinas. Mes susipažinom, kai man buvo 13, o jam buvo 14. Mes kartu lankėme mokyklą ir buvome galima sakyti visur kartu. Mylėjau šį vaikiną kaip niekas kitas ir mes praleisdavome 24h per parą, septynias dienas per savaitę. Ir mes abu žinojome viską vienas apie kitą. Mes palaikydavome vienas kitą sunkiu metu, padėdavome pereiti depresijas ir buvome tikra atrama vienas kitam. Galiausiai vieną vasarą aš suplanavau išvykti į teksasą. Paskutinę dieną prieš man išvažiuojant jis buvo neapsakomai liūdnas. Tąsyk jis pažiūrėjo man į akis su baime, kurios aš niekada gyvenime nepamiršiu ir tarė:
-Man tavęs reikia čia, būk gera - neišvyk.
Aš buvau savanaudė ir atsakiau:
-Žmogau, aš grįšiu po mėnesio. Tau viskas bus gerai. - ir nuėjau šalin.
Po mėnesio aš gavau skambutį, kad jis nusižudė. O taip pat paliko raštelį. ‘Niekam per daug nerūpėjo pasilikti’
Aš pajutau kaip mano širdis sutrupėjo, juk aš jį taip stipriai mylėjau. Daugiau nei galėčiau išreikšti žodžiais. Jo laidotuvėse buvo daugiau nei 200 žmonių. Jis sakė, kad niekam nerūpėjo. Aš mačiau žmones, kurie isteriškai verkė, trūkčiojo, rėkė ir atsiklaupę maldavo, kad jis grįžtų. Jis manė, kad niekam nerūpi. Visiems rūpėjo. Ir taip,  užknisa, kai dėl tokio įrodymo, kartais mus turi palikti brangus žmogus. Bet žmonės tokiuose momentuose parodo, kaip stipriai jiems visa tai rūpi. Šis vaikinas norėjo mirti ir aš suprantu, nes taip pat norėjau ir aš. Depresija nėra kažkas tokio, ką galima ištrinti per naktį ypač dėl artimojo mirties. Kai tu nori nusižudyti, tu visuomet manai, kad niekam tai nerūpės, kai iš tiesų visiems esi svarbus. Aš prašau tavęs likti, nes tu man rūpi. Man rūpi tavo gyvenimas, tavo tikslai, tavo laimė, tavo liūdesys. Man rūpi, kad tau būtų geriau, nes tu nusipelnei laimės. Tai teisė. Ją privalo turėti visi. O mirtis…. tai nėra sprendimas nei dabar, nei niekada.

Šią trumpą istoriją parašiau jums čia vien tik dėl to, kad man tikrai labai apmaudu ir gaila, stebėti kaip jauni ir vyresni žmonės nutraukia savo gyvenimą. Ypač, dažnu atveju, kai mano, jog jų mirtis tik palengvins kitų gyvenimą arba niekam nerūpės. Tai tokia netiesa. Tai toks absurdas, kurį sunku apsakyti žodžiais.

Aš nežinau, kas dabar dedasi tavo galvoje, skaitant šiuos žodžius. Tačiau aš labai tikiuosi, kad tu esi stiprus žmogus. Galop, žmogus, kuris supranta, kad jo mirtis atneš begalę skausmo pasauliui, artimiesiems ir visiems aplinkiniams. Kartais tai atrodo nesuvokiama ir tiesiog kvaila. Kartais mes net nesuprantame, kas įvyko ir ryte sužinai tokią žinią…

Bet kad ir kaip būtų sunku, kad ir kaip skaudėtų ar būtų nepakenčiama gyventi atmesk sprendimą mirti. Keisk gyvenimą, keisk požiūrį, keisk draugus, keisk namus, keisk miestą ar šalį, keisk darbą, keisk rūbus, keisk į tai, kas tau patinka. Ir gyvenimas bus geresnis. Nes mirtis…? Hm. Mirčiai ir ateis laikas, tik reik dar palaukt.

Rodyk draugams

Mes esame sekami

įdomu 2011-10-24

Neseniai apturėjau paskaitą apie įmones, kurios kaupia informaciją apie tave. Informacija prasideda tuo, ką tu perki, ką valgai, kiek uždirbi, kur ir kaip gyveni, kokie tavo hobiai ir netgi koks tavo požiūris į gyvenimą. Kaip visiems žinoma, daugiausiai informacijos išsaugo Facebook’as: jie netgi turi išrašus kokių tu draugų nepriėmei į draugų ratą, arba nuotraukas, kurias ištrynei.

Bet, na… žinoma, čia ne mokslo svetainė, tad bye bye tiems, kas tikėjosi perskaityti stiprų straipsnį apie asmens informacijos kaupimo teisinius pažeidimus.

Per šį mėnesį pastebėjau, kaip aktyvumas internete įtakoja kitus žmones ir žiniasklaidą. Pripažinkime, šiais laikais nieko negali padaryti visiškai nepastebėtas. Čia galime prisiminti vieną iš tų istorijų, kai mokytojas norėjo suduoti mokiniui….

Tikrosios facebook aukos, vos tik atradusios naujieną, patyrusios kažką iš kart kuria trumpą įrašiuką ant savo sienos. Iškrito pirmasis sniegas. Šiandien lija. Nusipirkau ledų ir dabar labai skaniai valgau. Arba: maudausi duše. Ir po šiuo įrašu 32 like. WTF? Ta prasme tu su savo pc ar telefonu dabar tikrai stovi po tekančia vandens srove???

Dar geriau, kai žmones palengvina savo susekamumą turėdami ne tik facebook anketą, bet dar ir twitter’į. Kur gali rasti tokių žinučių kaip: nusipirkau naują megztuką, nuobodžiauju pamokoje, nežinau ką veikti, susibariau su mama, vedžioju šunį ir renku jo šudukus - bijau, kad gali pradėti smirdėti pirštai…. WTF????

Ir taip… aš turiu facebooką, kur kasdien įkeliu kokią nors juokingą citatą. Turiu kelis puslapius jame. Turiu šį blog’ą, turiu twitter anketą (senai ten nebuvau jau), turiu tumblr ir DeviantArt bei linked.in anketas. Mane susekti yra taip lengva, kaip atimti iš vaiko saldainį. (šiais laikais tai jau literatūrinis palyginimas, nes iš tiesų iš vaikų nėra taip lengva atimti saldainio).

Na, bet kol nepakliuvau į rimtą bėdą… velniop, tegul mane seka. Tegul mane žino. Informacija yra galia. Bet tą informaciją kaupiu ir dėl savęs. Ji naudinga man taip pat.

Bet turiu vieną pasižadėjimą sau: mažiau kalbėti apie asmeninius dalykus internete.

Rodyk draugams