BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Elektrėnų pankai (1988m.)

elektrėnai, kultūra, įdomu 2011-03-27

Atradau visai įdomų video apie Elektrėnų pankus 1988 metais.
Toks jaunimas tais laikais buvo tam tikras pasipriešinimas nusistovėjusiai komunistinei tvarkai.
Šaunuoliai:)

Rodyk draugams

Dainuoji? Groji? Dalyvauk SFEROJE!!!

elektrėnai, kultūra, įdomu 2010-12-11


Na, tai labas, jaunasis pilietis, kuris turi talentą, kuris moka dainuoti, groti, o scena yra mylimiausia vieta šiame sviete!
Sakai, kad „Lietuvos talentai“ tave prastūmė, o iš radijo stočių tave išstūmė papingos Lietuvos lakštingalos? Dievaži, ko taip nervinies? Aš tikiu, kad tavo kelias muzikoje dar nesibaigė!
Organizuoju linksmą, triukšmingą ir įvairių muzikos stilių prikimštą renginį - SFERA. SFERA įvyks 2011 metų Kovo mėn. pradžioje. Jei tau 13-29m., turi grupę arba šiaip mėgsti dainuoti, kviečiu tave prisijungti prie dalyvių sąrašo ir dalyvauto didžiulėje muzikos sferoje.

Daug labai neaiškinsiu, nes visą pagrindinę informaciją rasi renginio svetainėje: www.sfera.tai.lt
Tenai gali užsiregistruoti, pamatyti reikalingiausias naujienas, renginio plakatus ir šiaip įvairių dalykėlių, kuriuos gali atsisiųst.

P.S. Kiekvienas dalyvis gaus dovanų ir šansą laimėti pagrindinį prizą. Ar nepaminėjau raudonojo kilimo ir after party vakarėlio? Kaip ir minėjau, daugiau info sfera.tai.lt Jei turi dar kažkokių klausimų, rašyk man el. p. arnoldas.dektukas@gmail.com Aš būtinai atsakysiu ir visokeriopai padėsiu:))

LAUKIAM TAVO REGISTRACIJOS!!!!

Rodyk draugams

Elektrėnų „uždraustasis miškas“

elektrėnai, kultūra 2010-12-01

Elektrėnai - miestelis su stulbinamu kraštovaizdžiu: turime dideles marias, slėnius ir nedideles kalvas, turime ir miškus. Aš Elektrėnų miškus suskaidau į tris geografines vietoves: miškas prie bažnyčios su taku, vedančiu į sanatoriją, miškas prie elektrinės ir mažytis miškelis netoli greitkelio už vadinamojo šiaurinio kelio (prie parduotuvės „Astros“, „Būsto pasaulio“.). Pats gyvenu netoli šio uždraustos miško*, o mano langai žiemą, vasarą žvelgia į jo langus.
Neseniai parašiau laišką/klausimą savo miesto internetinėje svetainėje, klausdamas, ar kas nors bus daroma su šiuo mišku? Per trijų (o gal ir daugiau) savaičių laikotarpį atsakymo vis dar negavau. Abejoju, kad ir gausiu. Kaip kas nors man gali atsakyti į šį klausimą, jei savivaldybės posėdžiuose toks klausimas ir problema turbūt net nebuvo nagrinėjimas? Sakysite, o kame problema?
Jei nors vienam iš jūsų tekę ten neseniai apsilankyti, klausimų kilti neturėtų. Geras savivaldybės darbas yra tas, kad padaryta nauja autobusų stotelė mieste nereikalauja peržengti to miško slenksčio. Kartais ten pavedžioju šunį ir kaskart atrandu vis naujų dalykų: švirkštų, prezervatyvų, alaus ar kitų alkoholinių gėrimų butelių. Būtų dar neblogai, jei tik tokios materialinės šiukšlės badytų akis. Neretai uždraustajame miške sutiksi girtuoklių būrelį. O jų mintis elementari: ten neužsuka policija, toji vietovė visų pamiršta, gerti ar ką nors leistis į veną visiškai saugu. Bet štai klausimas, ar saugu tiems, kurie tokius pamato, kurie pro ten praeina?
Nereikia turėti daug proto, norint kažką pakeisti. Iš tiesų, didžiąją problemos dalį sudaro finansinė padėtis. Ir vis dėl to, nors mūsų miestas pradėjo žydėti, keistis ir gražėti, tai nereiškia, kad reikia pamiršti ir kitas, nuošalesnes Elektrėnų vietoves. Apie finansinę padėtį galėtume galvoti tik tada, kai apskritai kas nors būtų apgalvota apie šį mišką. O dabar susidaro įspūdis, kad niekam nesišvietė nė mažiausia lemputė virš galvų dėl miško šalia greitkelio.
O juk galėtume jį išnaudoti labai naudingai, tiesa? Elektrėnai jaunas miestas, tad ir elkimės ne konservatyviai, o jaunatviškai: įsteikime Lietuvoje nepopuliarius šunų parkus, išvalykime mišką, sutvarkykime jame esančius žibintus, takus, padarykime kokį nors mini parkelį žmonėms. Dievaži, parduokime žemę kokiam nors parduotuvių tinklui - šis greitai viską ten iškirs, užlies cementu ir betonu.  Žodžiu, darykime bet ką, tik nepamirškime to miško.
Būtų smagu, jei savivaldybėje ateityje būtų iškeltas klausimas dėl šio miškelio. Na, o jei niekas nieko nedarys, galėsime sau linksmai paploti - Elektrėnai turi dar vieną apleistą, merdinčią vietą.

*Uždraustasis miškas - vietovė iš Hario Poterio sagos, kurioje daugybė paslaptingų, baisių ir pavojingų dalykų.

Rodyk draugams

Ar mylit Lietuvą jūs? NE!

Be temos, kultūra, įdomu 2010-11-15

Ir aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Ar mylit ją jūs?

Štai tokiais, rodos, patriotiškais ir kilniais žodžiai tautą ir gimtinę pasitinka naujausioji M. Mikutavičiaus daina „Ar mylit ją jūs?“. Tautos banda, su iškeltomis valstybės vėliavomis, tačiau, vargu ar bent dauguma toje bandoje pasakytų vėliavos spalvų eiliškumą, rėkia ir dainuoja garsiai šiuos dainos žodžius. Nenustebčiau, jei po tokių griausmingų ir tvirtų bei nacionalizmą primenančių išdainuotų posmų, dainorėlis po kelių savaičių ar metų šią dainą prisimintų kaip atsiminimą, sėdėdamas kur nors toli išeivijoje, už Lietuvos sienos ribų.

Aš nesmerkiu tų, kurie palieka gimtinę. Paukščiai dėl bjauraus oraus ir tamsaus dangaus irgi išskrenda kur geriau. Taip ir žmonės, linkę pratintis prie oro, bet ne prie valdžios, iškelia sparnus ir nutūpia kur nors svetur. Mane labiausiai kamuoja tas apsimestinis patriotizmas, žibančios akys. Sakot pavydas? Ne, toli gražu. Bet vargu ar tas patriotizmas išsilaikytų, jei duotų ginklą į rankas ir lieptų tėvynę saugoti. Būtų tokių, kurie saugotų, apgintų ir aukotųsi. Deja, tokių būtų mažuma.

Lietuvos patriotizmo samprata dabar yra mažiau aiškinama, nei tai, kad aš esu Europos Sąjungos (ES) narys, kad gyvenu ES didelėje, jungtinėje gimtinėje, kur visos teisės, kai kur net valiutos ir įstatymai ar nuostatos vienodi.

Kaip gi jaunas žmogus gali mylėti savo gimtinę, kai mokykloje duodami mokytis autoriai, gyvenantys išeivijoje, kūrę ir rašę apie JAV ar kitos valstybės gyvenimą, rutiną? Kaip gi mano akyse gali spindėti patriotizmo kibirkštėlė, kai Lietuvos rašytojai smukdomi, aplipdomi didžiausiais mokesčiais, tam, kad turėtų kuo mažiau šansų išlesti savo knygą, pranokti populiariąją užsienio literatūrą? Kaip gi aš galiu skelbtis tėvynės patriotu, matydamas tuščią, vulgarią ir neskoningą televiziją savo namuose? Ak, kaip gi aš galiu tiesiog užsimerkti, matydamas, kaip įvairūs politiniai įvaizdžiai ir planai paverčia mano valstybę, tarsi padlaižę, neturinčią nuomonės, garbės ir taurumo.  Kaip aš uždegsiu noru kitus pakeisti šalį, žmones ir nustatytus reikalavimus, jei pats tuo netikiu?

Smagu stebėti jaunas, mano amžiaus, personas, kurios kategoriškai yra už Lietuvą, kurios plešiasi ir kovoja už valstybės teisumą, net nenumanydami, kaip baisiai klysta. Įdomu, ar nuomonė išliks tokia pat, kai gaus minimumą, pabaigus keturis metus universitete, sukišus krūvą pinigų valstybei ir švietimo įstaigoms? Arba kai supras, kad išgyventi sunkoka, o čia dar pašonėj - vaikai auga it ant mielių. Arba kai praeis dar trisdešimt metų ir nieko neprisimins, tik darbą, piktus veidus, pilką dangų, naujus politikus, žadėjusius šviesią ateitį, bet sukūrusius tik tamsius prisiminimus? Tokie įsitikinimai verčia nusišypsoti, kai jie rėkia ir aiškina, kokia Lietuvos tauri istorija, žinoma, net nežinodami, kokią iškraipytą ir pagražintą istoriją (mūsų atžvilgiu) mums pateikia mokyklose. Ir štai, išmoksti tu istoriją, joje esančias datas ir iškilias figūras bei asmenybes, nuvažiuoji į kitą valstybę ir sužinai, kad nesimokei tikros istorijos. Juk pas rusus dar dabar neakcentuojama, kaip Stalinas savus ir svetimus į Sibirą vežė, bet mes tai pastebime labai, arba, kad JAV vadovėliuose dar dabar Amerika - pagrindinė Pirmojo pasaulinio laimėtoja, arba, kad Lenkai, o ne mes laimėjo Žalgirio mūšį…vardint būtų galima dar ir ilgai. Tokie dalykai yra natūralūs - kiekviena valstybė iškelia save, o sumažina kitą.

Ir štai, mes stovime patriotizmo viršūnėje, su ašaromis akyse. Bet, Dieve saugok, ašaros ne iš meilės savo gimtajam kraštui. Visiems blogai gyventi, bet, deja, rizikuoti mes nemėgstam, o streikuoti - nedrįstam. Tai ir sėdi visa tauta prispausta po padu ir dar bandanti pasijuokti iš Baltarusijoje esančios santvarkos, primenančios diktatūrą. Gaunasi, kad pasijuokiame iš savęs, man atrodo, o ne iš kitų. O streikai Lietuvoje kaip pas tikrus tautos patriotus: susirenka po 50-100 žmonių. Išskirtiniais atvejais būna ir virš tūkstančio. Tuomet sėdi visi prie televizoriaus ir pavydi kaip prancūzai, italai, graikai ar anglai sugeba būti tokiu tvirtu kumščiu. Priežastis, kodėl Lietuvoje taip nėra - paprasta: žmogus bijo neiti į darbą, tokiu būdu pareikšdamas streiką, žinodamas, kad kažkas vis tiek būtinai ateis. Tokie jau mes - patriotai! Ir nors mums nesigauna kažką pakeisti šiandieninėje santvarkoje ar gyvenime, kaskart nepamirštame iškelti tų dienų, kai prie televizijos bokšto tautiečiai kovojo, kaip Baltijos kelią rankomis ir meile žmonės jungė. Tarsi tai, kas vyko ankščiau, turėtų pateisinti šiandieninę mūsų tautos baimę ir menką ryžtą. Juokinga…

Mes esame apgriuvusi, sulūžusi ir serganti tauta. Tokias dainas kaip M. Mikutavičiaus „Ar mylite ją jūs?“ vertėtų paskelbti nacionaline giesme. Vis dėl to, tas klaustukas juk nebe reikalo uždėtas. Ir tik mažytis, labai mažytis, procentas pasakytų tiesą - TAIP, aš myliu Lietuvą. Ir tai, veikiausiai, būtų tie, kas minėtais ginklais už ją kovojo ir jau savo paskutinius metus skaičiuoja. Greitai patriotizmas išnyks su senesniais žmonėmis ir Lietuva liks it surūdijęs, niekam nereikalingas geležis.

Mes esame serganti tauta, pasikartosiu. Ir dainuoti tokias dainas, pripažinkime…tai tas pats, kas meluoti sau.

Rodyk draugams

Ar Elektrėnuose pakanka socialinių reklamų?

elektrėnai, kultūra, įdomu 2010-11-08

Taip jau susidėliojo žmogaus protas, kad dažniausiai kol kažko nepaaiškini ar neparodai, tol ir nesupras. Čia nieko blogo, tiesiog kartais reikalinga akivaizdi tiesa, išreikšta tolerantišku, lengvu ir šmaikščiu būdu. Tokie dalykai sėkmingai vystomi socialinių reklamų kampanijos keliu.
Nebūtinai reiktų žvelgti kažkur toli į užsienio valstybės. Toli gražu - JAV neužima aukštumų socialiniuose reklamose, tai labiau artima Vakarų Europai. Lietuva irgi stengiasi neatsilikti: kabina plakatus, deda juos į autobusų stotelių vitrinas, kuriami projektai, renginiai ir t.t..
Susiaurinkime mūsų apylinkes ir apsiribokime Elektrėnais - mano gimtu miestu. Aš nekalbėsiu apie kitus, mažuosius Lietuvos miestus. Man jie nėra šitaip aktualūs, kaip tas, kuriame aš pats gyvenu. Manau, kad esmė ryškėja: Elektrėnuose trūksta socialinių reklamų, trūksta tų, kurie užsiimtų šia veikla, pradėtų aktyviai dirbti ir siekti „paaiškinti, parodyti“.
Visa socialinė veikla Elektrėnuose apsiriboja anoniminiais testais mokyklose ir keliais plakatais jų koridoriuose. Daugiau plakatų apie vaikų skriaudimą, narkotikus, šiukšlinimą būtų galima, veikiausiai, pamatyti vaikų teisių kabinete. Gaila, kad tokie plakatai neišeina iš to kabineto sienų ir neapkabina plačios, šiuo atveju - miesto, visuomenės.
Tokie elementarūs šūkiai, kaip „Nešiukšlink!“, „Diržu vaikas neįgys daugiau proto“ ir t.t. gal ir nepakeis vaikų, jaunimo, o ir tų pačių pagyvenusių žmonių mąstysenos. Vis dėl to, tokios reklamos, skatina pažvelgti minėtai tiesai į akis: gal kam sąžinė suspurdės, gal kas užsimanys siekti gerų kėslų ir darbų, gal šeimoje įsivyraus aktuali ir ilgai nutylėta diskusija? Plakatas su gražiomis paveiksliukų interpretacijomis ir skambiu šūkiu šalia, gali ne tik pagelbėti pačiai visuomenei, aplinkai, miesto grožiui, bet ir šiek tiek pakeisti žmonių mąstyseną, tam tikrų dalykų supratimą.
Aš nežinau, kodėl Elektrėnuose nevykdomi panašūs dalykai. Kitaip tariant, taip - mano mieste vyrauja tas mažasis procentas, kuris kažką krutina, judina ta linkme, bet jis per daug mažas, kad nors šiek tiek įtakotų miesto gyventojus. Vadinasi, reikia skirti didesnį dėmesį.
Ir vis dėl to, jei grįšiu prie tos versijos, kad šitokie plakatai ir reklamos būdai yra neveiksmingi (kas yra ne tiesa, nes kitaip  socialinė reklama nebūtų šitokia populiari, svarbi ir naudinga), galime į visą tai pažvelgti iš kitos pusės: žmogus, einantis miesto gatvėmis, kuriame matyti tolerancijos, pagarbos šūkiai, tikrai nė kartą susimąstys apie savo poelgius, o į patį miestą ir aplinką pažvelgs kitu žvilgsniu, na, o jei yra tik laikinas svečias toje gyvenvietėje, galbūt, atkreips dėmesį į savivaldybės/seniūnijos norą padėti žmonėms, mokyti, gerbti juos ir tai įtakos netgi atsikraustyti gyventi į tas žemes, miestą.
Socialinė reklama yra puikus būdas mokyti. Ne paslaptis, kad dauguma mokytojų klasėse bijo šnekėti apie seksą, jo būdu plintančias ligas, apsisaugojimą, nėštumą ir t.t.. Todėl nieko keisto, jei tėvai prisėdę prie kompiuterio atranda adresus, vedančius į tokio tipo forumus, pokalbių svetaines. Vienas dienraštis yra rašęs apie ankstyvuosiuose metuose vaiko susilaukusią mergaitę, lietuvaitę. Komentaruose viena moteris puikiai išsireiškė: „Mano sūnus kažkada taps vyru, šeimos galva. Aš norėčiau, kad mokyklose būtų parodomi paprasti piešinukai ar lankstinukai apie seksą, apsisaugojimą ir ten būtų surašyta pagrindinė informacija“. Kažkas jai atrašė, kad tam yra biologijos pamokos. Atseit, vaikas augdamas pats turi viską suprasti. Vis dėl to, biologijoje ir pats menu, šnekama labiau terminais, bet ne socialiniu, jaunatvišku būdu, o ir lankstinuką gali pasižiūrėti vienas namuose, geriau viską įsiskaitydamas. Juk taip vaiką labiau pritrauksite, nei liepdami dar kartą atsiversti biologijos knygą.
Socialinė reklama yra būtina Elektrėnams: mums dar daug liko ko išmokti ir kultūrine, ir tolerancijos, ir sąžiningumo prasme.
P.S. Pateikiu kelis pavyzdžius iš Lietuvos miestuose esančių socialinių reklamų.

Rodyk draugams

SFERA praveria virtualias duris

Kūryba, elektrėnai, kultūra, įdomu 2010-11-04

Pavasarį Elektrėnuose sužydės didžiulis muzikos renginys - „SFERA“. Stengsimės žiūrovus nustebinti didžiuliu muzikos stilių pasirinkimu, išskirtiniais ir originaliais pasirodymais, bei fantastiška programa:) Kol kas daug naujienų pasakyti negalime, organizacinius dalykus pasilaikysiu sau, bet skubu priminti, kad aš ir „SFEROS“ komanda jau pradėjo ruoštis šiam renginiui. Pirmasis etapas jau matyti virtualioje, interneto erdvėje.
„SFEROS“ internetinės svetainės duris pravėriau dar tik vakar, todėl informacijos daug nėra:) Tačiau pažadu, kad tinklapis bus atnaujinamas, o visas karščiausias ir geriausias naujienas rasite ten.

Tačiau kviečiame registruotis į šį, Kovo mėnesio pradžioje, įvyksiančio renginio programą. Jei šoki, dainuoji, groji, turi grupę ar viską darai vienas, rašyk mums ir mes būtinai tave įtrauksime į „SFEROS“ šventę. Daugiau info ir kontaktai www.sfera.tai.lt svetainėje:)

Rodyk draugams

Persilaužymas: Elektrėnų renesansas

elektrėnai, kultūra, įdomu 2010-08-17

Rašau su didžiule šypsena. Tiek jūs, tiek aš dabar esate rimti liudininkai.

Pradžia.
Man labai parūpo kokia Elektrėnų pakrantės tolimoji ateitis, kas bus daroma ir vykdoma. Todėl Elektrėnai.lt puslapyje užklausiau klausimo:

Sveiki,
kaip žinia, Elektrėnai turi ežerą ir pakrantę. Ar kas nors ten bus daroma? Esu girdėjęs apie projektus, vizijas, fantazijas ir visa kita, ką žadama ten daryti. Bet būtų labai malonu gauti atsakymą su konkrečiomis datomis ir būsimais darbais. Kada, ką, kiek ir kur padarysite su pakrante? Ar tai būti šviestuvai, ar Perkūnkiemio ir kitos kavinės renovacija (ko labai reiktų), ar smėlio užvežimas ar šiaip bent jau visos pakrantės išvalymas. Nes pakrantė gan ilgoka, tiesa? Bet visi maudosi tik vienoje vietoje, nes kitur bijo net lipti dėl žolių ir šiukšlių. Taip pat turiu pasiūlymą, ar tik nereiktų pastatyti kokio informacinės lentos paplūdimyje? Su žemėlapiais, ežero gyliais ir visais tokiais TURISTAMS įdomiais dalykais:) Pasvarstykit.

Atsakymo laukiau ilgokai, bet galų gale sulaukiau:
2010 m. liepos 1 d. pasirašyta sutartis su UAB Hidrostatyba dėl projekto
“Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui” darbų atlikimo. Projektas finansuojamas iš ES ir Elektrėnų savivaldybės biudžetų lėšų. Darbus planuojama pradėti rugpjūčio pabaigoje.
Įgyvendinant minėtą projektą bus atlikti darbai - krantinės gelžbetoninės dalies remontas, krantinės sutvarkymas, apšvietimas palei krantinę, apžvalgos tilto, gelbėjimo ir medicinos punkto, nusileidimo į vandenį čiuožyklos įrengimas, reikalingos inžinierinės infrastruktūros įrengimas, pėsčiųjų tako įrengimas, įrengtos persirendimo kabinos, tualetas, tualetas, pritaikytas neįgaliesiems, suoliukai, šiukšliadėžės, vaikų žaidimo aikštelė, vandens kranai, tinklinio aikštelė, informacinė lenta. Darbus planuojama baigti iki 2011 m. birželio mėn.

Ir jeigu šitaip įvyks, būsiu vienas iš laimingiausių miestelėnų. Aš labai viliuosi, kad iki 2011 metų pavyks padaryti nors pusę to, ką jie išvardijo atsakyme ir pasižadėjo įvykdyti. Jau dabar akyse matau gražius šviestuvus, lyg kokioje Juodkrantėje, didelę informacinę lentą, prie kurios buriuosis vilniečiai, atvažiavę karštas vasaros dienas praleisti mūsų marių vandenyje. Bus smagu, bus gražu ir patiems malonu.

Labai tikiuosi, kad tai nėra dar viena vizija ir bereikšmiai pažadai. Jei bus sutvarkyta mūsų pakrantė - Elektrėnai žengs labai rimtą žingsnį. Mes turėsime daugiau privalumų, galėsime labiau pritraukti žmones iš kitų miestų. Žodžiu. Laikas parodys kaip čia bus.

Laukiam pokyčių!!!

Rodyk draugams

KINO NAKTIS

elektrėnai, kultūra 2010-07-06

Ne, ne… aš visai nenoriu pamokslauti ir aiškinti. Esu viso labo nebrendyla. Vis dėl to, Elektriniečiai. Kreipiuosi į jus, dėl būsimos KINO NAKTIES.
Šio renginio organizatoriai, stengiasi, daro, dirba, bando, kuria ir visa kita, tam, kad turėtume šiek tiek kitokį vakarą, tokiame miestelyje. Aš labai tikiuosi, kad kiekvienas iš mūsų jau pribrendo prie masinio renginio etikos ir doro elgesio.
Ką jis čia kliedi, sakysite.
Liepos 14d. 23:00h. Elektrėnų kultūros centro vidiniame kieme, rodysime filmą. Aš labai viliuosi, kad dauguma iš jūsų ateis pasižiūrėti filmo, o ne padainuoti, atšvęsti savo debiuto laidoje „KITAS“, parėkauti, prišiukšlinti. Tikiuosi, kad savo šiukšles išsinešite ir jų nepaliksite, filmo niekas neliepia žiūrėti, galite ir bendrauti, tačiau nemaišydami kitiems. Vienu žodžiu, laisvė yra įvairi, bet ją reikia naudoti su ribomis.
Jei viskas praeis sklandžiai, tvarkingai, bei išsišokimų ir viso kito, pažadu, kad KINO NAKTIS bus visą vasarą. Jei ne - bent jau aš, nežinau kaip kiti organizatoriai, prieš šio projekto neprisidėsiu ir nesikankinsiu. Jei nebus tolerancijos kinui, renginiui, organizatoriams…. kokio velnio tuomet stengtis, tiesa?

Aš labai tikiuosi. L A B A I! Kad viskas bus puiku.
Taigi.

Liepos 14d. 23:00h. Elektrėnų kultūros centro vidiniame kieme, rodom filmą „ATEINI ČIA ARBA GAUSI Į DŪDĄ!“ // KICK-ASS (2010).
Filmo treileris:

Rodyk draugams

Atgal į Elektrėnus…

elektrėnai, kultūra 2010-04-02

Rašau, o už lango jau nuo pat ryto pliaupia lietus. Pilkas dangus, atšiaurus vėjas, barbenantys sunkūs vandens lašai į palangę. Viskas pagal taisyklę: kol turiu atostogas, tol ir lis. Nepaisant to, prisideda ir Elektrėnai.
Mažas, niūrus, tylus ir pilkas miestas. Mažas, kartais net žemėlapyje pamirštamas, miestas. Kelias atostogų dienas praleidau Kaune. Gal dėl to, kad dar esu jaunas, trokštantis naujovių, pagundų, didumo ir triukšmo, taip myliu didesnius miestus. Eini Laisvės Alėja, saulė šviečia, dvelkia senove, tačiau kartu integruojasi ir modernaus pasaulio ženklai: stikliniai pastatai, žmonių apranga ir vitrinose atsispindinčios technologijos. Tiesiog eini. Ir iš paskos tavęs dvelkia tai, kas tau dar nematyta. Žinoma, nei Kauno gatvės, nei Vakarų Europos miestų ženklų pasisveikinimai ar pastatai, man nėra nauja. Savo amžiui, skaitau, kad esu apkeliavęs ir pamatęs nemažai. Bet kam žiūrėti į tą Europą, mes turime Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Dažnai kritikuojamus, bet išties nuostabius, miestus. Šie turi ir senamiesčius, ir muziejus, ir gausybę renginių, ir tolerantiškus žmones.

Velniava, sunku grįžti į savo gimtąjį miestą, kai patyri kažką malonaus. Išlipi, praeini. Tie patys veidai, tas pats monotoniškas ritmas, tos pačios gatvės. Viskas ramu ir tylu. Vakarais kavinės anksti užsidaro, čia praeina vienas, kitas žmogelis. Nei festivalis, nei šventė, nei dar kažkas nevyksta. Prisiminiau, kad ne už ilgo būsianti šventė, bus kurta mano paties. Cha…Nei kur nueiti, nei kur pasilinksminti. O ir neįdomu. Visur tie patys veidai. Kaip kažkas čia sakė, apie jau užsidarinėjantį Elektrėnų „Crazy Club’ą“: „Mažam mieste negali būti tokių dalykų. Nes visuomet tokio dydžio miestuose sutiksi ar kaimyną, ar giminę, ar vėl kažką. O tarp tokių žmonių - amžina trintis, kuri galų gale pasirodo viešumoje“. Elektrėnai, vėlgi, vienas iš tų miestų apie kuriuos galime pasakyti labai paprastai: vienam gale nusipersk, kitame jau prišikai. Atsiprašau, už tokį grubumą, bet taip jau yra. Mažieji miesteliai - apkalbų centrai. Ir žurnalistų, ir geltonosios spaudos nereik.

Bet, va. Prisimenu aš Elektrėnus prieš kokius… na nežinau. 7 metus. Neturėjome dar tokios Maximos, IKI, ar Rimi. Neturėjom. Užtat turėjom dvasinį ugdymą iš išprusimą. Tos kartos jaunimas irgi mušdavosi, irgi visko pridarydavo. Bet kažkaip ramiau, savo ribose. Visi ir pašokti mokėdavo, iš šventėse sudalyvauti. Apskritai, tasai jaunimas buvo su iniciatyva. Dabar tokių vienetai. Niekas, nieko nenori daryti. Ir tokių (tarp jų ir aš), kurie negali nieko nedaryt, turi kažką kurti. Bet, matyt, ir jie galų gale supranta, jog tai beviltiška. Jog čia ne Kaunas, ne Vilnius, ar bent jau koks Panevėžys, Šiauliai ir t.t.. Aš stengiuosi padaryti šiame mieste kažką naujo, įvesti jam Europietiškumo, kurti ir daryti kažkokius renginius, kurie pagyvintų miestą. Aš stengiuosi. Bet neretai nusiviliu, pamatęs savo bendraamžius, dažnai netgi draugus, klasiokus, ar šiaip jaunimą, besielgiančius kaip žvėris: privarvina, prišiukšlina, pridergia.

Suprantu, kad Elektrėnai - pilkas, liūdnas ir mirštantis miestas. Taip, taip! Nepaisant to, kad mes ir turime naujų parduotuvių, naujų kelių, pastatų ar įvairių naujovių, šis miestas pūva iš vidaus, kaip ir daugelis kitų. Galite smerkti už tokius žodžius mane, prašau. Bet šitoks jūsų smerkimas ir vėl parodys netolerantiškumą, kaimietiškumą. Mūsų miestas negali turėt neformalų, negali turėti KITOKIŲ ŽMONIŲ. Ne, jis negali! Nes čia mylimos tik jaunos mergaitės, kurioms iš akių matosi, ko jos ir nori. Čia gerbiami tik tie, kurie nešioja keturių juostelių treningus, žaidžia krepšinį ir myža ant kiekvieno kampo. Va, ką mes mylime, štai ką mes gerbiame. Visi mes. Ir tu pensininke, ir tu vidutinio amžiaus žmogau, ir tu jaunuoli. Niekas apie tai nešneka viešai, todėl ir galiu sakyti, kad mylite. Visi bijo, visi tyli.

Todėl visi ir palieka Elektrėnus.


Kaunas, Laisvės Alėja.
2010, Balandis.

Rodyk draugams

„Versmės“ karnavalas 2009

elektrėnai 2009-12-29

Vakar galų gale įvyko ilgai lauktas „Versmės“ karnavalas.
Turiu pripažinti, šiek tiek nuvylė. Kodėl? Užmigusi publika. Sėdi, sėdi, šiek tiek paploja. Prisiminus praeitus metus, kai visa salė ošė ir šėlo, dar net nepradėjus pasirodymo, šie metai lyg negatyvas 2008 metų karnavalui.
Sunervino ir tai, kad buvo aiškiai sakyta: NEVAIDINANTYS NEBUS ĮLEIDŽIAMI, tačiau salėje buvo net ir ne vietinių, arba tokių, kurie mokyklą baigė dar….ooo, dieve. Tikrai senai. Na, žodžiu. Betvarkė. Mokytoja parekė, parekė ant tų, kurie nevaidino ir tiek.
Pasirodymai geri, man patiko:) Juokingi ir puikūs:) O štai čia keletą nuotraukų:


Vienos klasės „Talentų“ pasirodymas. Buvo viskas puiku ir gerai, tik nelabai norėjosi ploti ir juoktis iš invalidų. Juk, vis dėl to, nėra taip jau ir humaniška.

Tos pačios klasės pasirodymas. Pavarė, gauna tašką už tokius statinius:)

Kažkuri klasė vaidino „Šok su manimi“. Gauna didžiulį tašką už Valinskienės parodiją:DDDD

Daugiau nuotraukų neįamžinau, nepykit:) O gal kaip tik kai kurie džiaugias:D

Rodyk draugams