BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šių metų Kanų Reklamos Liūtų favoritai

juokinga, kultūra, įdomu 2012-06-19

Kanų Reklamos Liūtus aš asmeniškai seku labiau nei patį Kanų filmų festivalį. Pastarasis yra milžiniškas ir sedėdamas namie sunkiai ką tu ten suseksi ir pamatysi. Baigiasi festivalis, peržiūri laimėtojus, atsirenki filmus, kuriuos vertėtų pažiūrėti ir tiek. Šventė graži, tradicija gili ir viskas kaip ir puiku.

Žiūrint į Kanų Reklamos Liūtų festivalį, kuris taip pat yra didžiulė šventė mieste, galima labiau viską pamatyti ir suprasti. Čia rungiasi kompanijos ir jų reklamos. Ir tikrai labai įdomu, kokias reklamas jie sukuria, ką nuveikė per metus. O svarbiausia - kokių naujų idėjų sugalvojo?

Kartais mąstau iš kur pas žmones tokio didumo fantazija ir kūrybiškumas? Dar pagalvoju, kodėl lietuviams nepaėmus pavyzdžio iš kiekvienų metų favoritų? Pateikiu jums man labiausiai įstrigusias šių metų reklamas.

Rodyk draugams

Kai žmonės meluoja tau į akis

juokinga, įdomu 2012-05-20

Ar kada buvote pakliuvę į tokią situaciją, kai jums žmogus meluoja, o jūs tai žinote? Smagu, tiesa? Aš iš tiesų tai atrandu kaip tikrą pramogą. Pajuntu tokį kaifą, kai man žmogus tiesiai į akis meluoja, o aš sau sėdžiu ir leidžiu jam tęsti.

Ir tuomet aš pradedu savo žaidimą.

Galvoju, kaip čia tą žmogų priversti dar labiau įklimpti? Juk tiesą visą žinau, galiu užduoti kokį klausimą, kuris privers jį savo protą padirbėti dar labiau. Ir bam. Ta reakcija, kai jis išgirsta mano klausimą: tokį paprastą, lengvabūdišką. Ir tas žmogus taaaip pasimeta tą akimirką :D

O aš sau sėdžiu toks ramus, kantrus. Viskas kontroliuojama.

Bet viduj aš tiesiog šokinėju iš juoko ir džiaugsmo:

Galiausiai žaidimą reikia baigti, nes matau, kad čia nieko nebus gero. Ir pasakau, kad žinau visą tiesą. Nereikia čia man meluoti. Pirmoji to žmogaus stadija: ką čia dabar šneki, aš tau nemeluoju!

Aha, sakau. Juk viską žinau. Viską, viską. Ką tu čia man dabar meluoji? Ir toji jų reakcija, kai jie galiausiai suvokia į kokį mėšlą pakliuvo:

Jie bando atsiprašinėti, o tada susitaikyti. Pamiršti viską, tarsi nieko nebuvo.

Na, o toliau jau nuo melagystės dydžio ir pačios situacijos priklauso kaip reikalai pasisuka.

Juk ne kiekvieną melą galimą atleisti, tiesa?

Bet kiekvienas nusipelno pamokos ir antro šanso.

Rodyk draugams

Kodėl bijoti yra gerai?

įdomu 2012-02-13

Nuo pat mažumės iš kartos į kartą berniukams įskiepijamos begalė taisyklių, neva padėsiančių gyventi užaugus. Neverk, nebijok, nesimušk. Mergaitės privalo žaisti mergaitiškus žaidimus ir niekada nekramtyti nagų. Mes kuriame pamatus vaikams vos tik iškeliame juos iš lopšio. Tėvai visuomet stengiasi padrąsinti mažamečius: ten nieko nėra, nebijok tamsos, tu saugus ir t.t.. Galiausiai visi mes užaugę trokštame būti drąsiaširdžiai ir niekada nieko nebijoti.

Vien dėl baimės ir šoko sukeltų įvairių atvejų kasmet miršta milijonai žmonių (pvz., sustoja širdis). Dažnai dėl tos pačios baimės žmogus nerizikuoja, nenori net pabandyti ir vengia iššūkių, kurie galėtų padėti pastatyti sėkmingą ateitį. Dauguma mūsų atsisako to ar ano, neina vienur ar kitur ir nesielgs vienaip ar kitaip vien iš baimės jausmo. Tuomet kodėl bijoti vis tiek yra gerai?

Pradėkime analizuoti tai nuo istorinės pusės. Bijodami paganoškų dievų arba viso dievų olimpo žmonės tapdavo paklusnūs. Sumanūs imperatoriai ir tautos valdytojai žinojo, kad geriausia valdyti baimės kupiną tautą. Nieko nėra geriau kaip prilipinti žaibų, uraganų, potvynių ir skurdaus derliaus etiketę dievų rūstybei. Nuo to laiko kiekvieno žmogaus sąmonėje įsisavino atsargumo jausmas: tarsi mus kažkas visą laiką stebėtų ir lauktų, kol galės nubausti.

Tas pats atvejis nutiko ir viduramžiuose, kai Bažnyčia turėjo neišpasakomą įtaką bei galią kiekvieno Europos miesto, kaimo ir žmogaus gyvenimui. Tik reikia pripažinti, kad Bažnyčia netyčia padėdavo Dievui tą baimę įvaryti sukurdama ordinus ir kraujo žygius. Turbūt ne vienam teko tai patirti net ir asmeniškai. Man dažnai sakydavo „nedaryk taip ar kitaip, nes Dievas nubaus“. Iš tiesų, Dievas nebaudžia. Koks tikslas jam mane bausti už mano poelgį, jei net sukurdamas mane jis žino visus mano gyvenimo niuansus? Kur suklupsiu, kada vėl atsikelsiu ir atgailausiu. Kada ir kaip numirsiu.

Dažnai yra sakoma, kad jei nebūtų religijos – reiktų tokią išgalvoti. Ir ne tik dėl to, kad žmogus beatodariškai ieško, kam galėtų užkrauti visas savo nelaimes, ką galėtų kaltinti, bet dar ir dėl baimės. Pabandykime įsivaizduoti, kas nutiktų jei nebūtų nė vienos religijos. Krikščionys turbūt turėtų milžinišką vagysčių, žmogžudysčių ar apgavysčių procentą. Tie patys musulmonai galbūt nežudytų, tuo pačiu nusižudydami patys. Baime suteikia žmogui tabu rėmus, kuriuose jis tarsi privalo elgtis pagal nuostatas. Juk, pripažinkime ir vėl, nedaugelis iš mūsų puikiai išmano ir žino Konstituciją, todėl savo galvoje nešiojasi taisyklių pagrindus, kurias sulaužiusius gali pakliūti į bėdą.

Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris nieko nebijotų. Psichologai teigia, kad turėti vieną ar kitą baimę netgi sveika. Žmogus bijo tik tiek, kiek pats yra patyręs arba išgirdęs bei pamatęs. Pavyzdžiui, patenki į autokatastrofą – retas, kuris po sunkios traumos vos išgyjęs vėl sės už vairo ir darys tas pačias klaidas. Kita situacija: girdėjau ten renkasi narkomanai, gal geriau eikime pasedėti į kitą vietą. Žmogus, patyręs ar išgirdęs kažką, bijo tai pajusti vėl, todėl išmokęs pamoką elgiasi protingiau, pakeičia tam tikras charakterio sąvybes. Ne veltui sakoma, kad iš draugo nelaimės reikia nesijuokti, o pasimokinti.

Baimė nebūtinai turi būti įžvelgiama kaip fobija ar silpnumo pusė. Toli gražu ne. Jei tu nevažiuoji į vietą, kurioje dabar sustiprėjęs ungikalnių įsiveržimas, tai nėra tiesiog kvaila baime, o žmogaus racionalus mąstymas, kuris mums patiems nežinant sukuria skaičius, vaizdus, prisiminimus, ką matėme ir žinome, jog tai nesaugu mūsų gyvybei. Tuomet kažkur prote įsijungia žmogaus prigimtis – kova ir išlikimas. Būtent todėl mūsų protas ima paniškai siųsti mums signalus, kad turime gyventi, išlikti.

Tačiau psichologai skuba pridurti, kad šiomis dienomis žmonės pradeda bijoti jau per daug. Ir kokių tik fobijų mes neturime! Pradedant kaunterfobija – baimė bijoti pačios baimės, ideofobija – idėjų baime, ir baigiant mikrofobija – bijoti mažų daiktų. Galima būtų vardinti ir vardinti. Dauguma mūsų šypsos, nusijuokia išgirdę, ko kiti gali bijoti, bet graudu tai, kad kažkas šiame pasaulyje išleidžia krūvą pinigų psichologams, vaistams, o kartais net negali pakelti tokios baimės ir palieka gyvenimą. Ne veltui sakoma, kad įbaugintas žmogus yra geriausias ginklas. Save ir kitus užmuš to pats nesuprasdamas.

Galų gale, baimė, kaip ir viskas kitas, turi turėti limitus. Kas per daug – tas nesveika. Tačiau kartu baimė būna didžiausias stimulas žmogui, kažką nuveikti, padaryti. Baimė priverčia susimąstyti, keistis ir būti atsargesniam.Toji pati baimė kaskart aplankydama mus tikrina mūsų išgyvenimus, pojūčius, analizuoja mūsų jausmus. Reziumuojant, bijoti nėra taip jau blogai.

Kol nepradedate bijoti per daug.

Rodyk draugams

Daniško univero peripetijos

Be temos, įdomu 2011-09-19

Pamaniau, kad jau atėjo tas svarbus mano gyvenimo momentas, kai galų gale turiu ką nors čia parašyti apie savo univerą. Visų pirma  jūs turite žinoti, kad šį įrašą rašau sėdėdamas pirmame suole ir naiviai šypsodamasis savo dėstytojui, kuris rodo mums keistus paveikslėlius.

Studijuoju ne Lietuvoje. Yra tokia šalis šiame sviete pavadinimu Danija. O toje Danijoje yra toks miestas vardu Aalborg. Žodžiu, o tame mieste yra toks univeras UCN (University College of Northern Denmark). Keli žodeliai apie patį univerą: mano fakultetas pastatytas prie fjordo, o tai reiškia, kad čia visuomet didžiuliai vėjai. Tokie didžiuliai, kad net lango neįmanoma atidaryti, nes visi popieriai ima skairyti po klasę. Paskaitos įdomios, dėstyojai visai linksmi ir įdomūs:)

Keista adaptuotis į Danų švietimo sistemą. Čia viskas kitaip. Pradedant pažymiais, baigiant tuo, kad klaidas čia daryti yra labai gerai. Ir negana to, padaręs klaidą tu turi tuo visiems girtis ir džiaugtis visą dieną. Ir pirma mintis mano galvoje buvo…

Pradžioje buvo baisu čia net eiti. Viskas naujas, viskas keista. Visko daug ir viskas svetima. Beje, įdomus faktas tas, kad vien mano grupėje yra 5 lietuviai iš 30 žmonių. Taip, kad lietuvių čia tikrai nemažai ir kartais pasijunti tarsi Lietuvoje. True story.

Pats univeras įdomus tiek savo politika, tiek savo metodais. Apturėjom išvykų, apturėjom ir keistų susipažinimo žaidimų. Praeitą savaitę turėjom stovyklą pačiame univere per naktį. Nemiegojau apie 28h, buvo didžiulės įmonės ir kompanijos, kurioms mes padėjom išspręsti problemas. Man reikėjo rasti būdą, kuris padėtų didžiuliam parkui pritraukti 9-14 m. vaikus. Abipusė nauda. Mus išnaudojo kaip nemokamus darbuotojus, o mes įgijome patirties ir užmezgėme vertingus kontaktus.

Ai dar kai kas… Mes turime FRIDAY barą, kur gali pagerti arba gali gauti nemokamu bilietukų su kuriais gali nemokamai pagerti Aalborgo garsiojoje klubų ir barų gatvėje:)

Sunkiausia būna, kai reikia skaityti knygas namie. Jos neįdomios. O dar kai angliškai… No, no, no. Ir kai dėstytojas sako, kad namie reikės perskaityti dar kokių 30 neįdomių puslapių, tu tiesiog… susitaikai su lemtimi.

Na o šiaip ką? Sėdi paskaitose, per facebooką šneki su kursiokais grupėje. Darome daugybę projektų, daugybę… Vieną po kito. Daug prezentacijų. Žodžiu. Diskutuojam, šnekam, žvengiam ir būnam sužavėję, tuo kas nėra net įdomu.

Rodyk draugams

Kaip pilką miestą paversti spalvotu?

kultūra, įdomu 2011-03-17

Visų pirma, tai įsivaizduokime, kad nėra jokios finansinės ir juo labiau - dvasinės krizės. Taip bus lengviau viską suprasti. Visų antra, kalbėsiu apie savo miestą, nors, deja, šis dalykas tinka beveik bet kuriam Lietuvos miestui. Jei dar konkrečiau, tai kiekvienam „sovietinės kultūros“ paragavusiam miestui.

Elektrėnai.

štai toks mano miestas. Susipažinkite. Jis kiek didesnis, čia nukirsti kraštai, nesimato dar pusės namo kažkur. Na, bet ne esmė. Šiaip mano miestas yra visai gražus. Na taip, jis neturi senamiesčio, neturi tikros miesto aikštės (teoriškai yra). Tačiau tikrai turime kelis kitokios/originalios architektūros pastatus (bažnyčia, kultūros centras, čiuožykla).

Prieš pradėdamas kalbėti savo snobo tonu (nors iš tiesų tokio neturiu, tik apsimetinėju), noriu pabrėžti dar vieną akcentą, kad miestas per pastaruosius metus sušvito naujomis spalvomis. Kalbu apie suremontuotus darželius, mokyklas ir kitas įstaigas. Dėl to tikrai galime pasidžiaugti.

Tačiau kaip minėjau yra kita problema, kuri priklauso beveik kiekvienam miestui. Gyvenamieji namai, pastatyti „chruščiovkės“ arba vėlesniais laikais. Turbūt visi žinome kaip atrodo tiek pilki, tamsūs penkiaaukščiai, devyniaaukščiai ar keturaukščiai (ir t.t.) gyvenamieji pastatai. Jie gan nykūs ar niūrūs. Mūsų tauta ir taip šalta, o dar betrūko ir to, kad depresiją keltų štai tokie statiniai.

Išeitis kaip visada yra. Tik reikia tam turėti lėšų, finansavimo. Gal ne šiais metais, gal ne kitais. Gal po penkių? Artimiausioje ateityje, tokius planus galima laisvai įgyvendinti. Kalbu apie gyvenamųjų namų perdažymą. Pamenu, važiavau pro Lenkiją. Ten tokio tipo pastatai nuspalvoti įvairiausiais piešiniais (gamta, horizontai, miesto spalvos ir herbas, valstybės vėliava, bėgantys vaikai, gyvūnai ir t.t..).

Sakysite, kad tuomet per daug primins margutį. Ne, nebūtinai. Nudažant bent 60% visų namų miestas neatrodys per daug spalvotas ir apkrautas. Priešingai - jis taps unikalus, įdomus ir visuomet naujas. Miestas pradės vilioti kitus savo spalvingumu, gera nuotaika ir žaismingumu.

Kaip pavyzdį pateiksiu vieną nuotrauką. Deja, nežinau, kur ji daryta, tačiau atrodo fantastiškai!

Rodyk draugams

Yra labai geras posakis

Be temos 2011-03-16

Šiandien ėjau į mokyklą, šnekėjome apie mums aktualias temas su draugais. Kad ir kaip būtų buvę gaila, toji aktuali tema buvo susijusi su mano nemalonumais ar išgyvenimais.

Aš labai trumpai šį kartą.

Man tiesiog priminė labai gerą rusų patarlę. Gal ir nelabai lituanistiškai skamba, bet manau esmę suprasime visi:) o ir girdėję šią patarlę esame ne kartą:) Gyvenimas pamoko, manau. Už melą, už apgaulę, už blogus kėslus.

„Ant kito nelaimės, savo laimės nepastatysi“

Rodyk draugams

Japonija iš arčiau

įdomu 2011-03-14

Kas įvyko Japonijoje per pastarąsias dienas, turbūt, žinote visi. Vaizdų prisižiūrėjome sočiai.
Bet man patinka „The Big Picture“ nuotraukų galerijos. Jos didelės ir įdomios.

Jei dar neatsibodo - kviečiu pasižiūrėti pora galerijų.

PIRMOJI ir ANTROJI

Rodyk draugams

Pasaulio mažiausias kino teatras

kultūra, įdomu 2011-01-16

Mes lietuviai į kiną važiuojame dėl didelio ekrano, puikaus garso ir milžiniškos masės jutimo. Tačiau užsienyje fenomenu tapo mažiausias pasaulio kino teatras, kuris veikia saulės baterijų pagalba. Šis kino teatras ant ratukų aplanko visą pasaulį, jame telpa vos aštuoni suaugę žmonės, ekrano dydis ne ką didesnis, nei pas ką nors televizoriai namuose, bet tai nesutrukdo pritraukti daugybę žiūrovų į šį nemokamą kino teatrą.

Daugiau informacijos galite pasiskaityti šio kino teatro oficialioje svetainėje - thesolcinema.org

Rodyk draugams

Mokslininkai: lašas vandeny iškart nedingsta

įdomu 2011-01-04

OHO. Štai, ką reiškia XXIa., velniai griebtų! Su specialiomis kameromis, kurios nufilmuoja 10000 kadrų per sekundę buvo nufilmuotas mažytis lašelis. Dažnai stebėję kaip toks lašelis nukrenta į vandenį net nesusimastydavome, kad lašas nedingsta iškart vandenyje:)
ŽIŪRIM!

Rodyk draugams

Ataskaita prieš naujuosius:)

įdomu 2010-12-31

Liko paskutinės valandos senųjų metų ir ne už ilgo mus aplankys naujieji, zuikio metai:) Net keista, kaip greitai lekia laikas:) Mano blog’as gyvuoja jau daugiau nei metai. Pamaniau, kad reikėtų padaryti kažkokią lyg ir ataskaitą jums, nupasakoti kas gero ir blogo įvyko.
Trumpi faktai
*Per dieną apsilankiusių žmonių rekordas: 245 žmonės.
*16 įrašų buvo atsidūrę blogas.lt sistemos pirmoje topų vietoje.
*Virš 35 įrašų buvo pakliuvę į blogas.lt sistemos topus.
*1 įrašas buvo rekomenduojamas blogas.lt sistemos redaktoriaus publikai.
*Komentarų didžiausias skaičius įraše - 13
*Iš viso per metus arnoldo.blogas.lt su šiuo įrašu turi 97 straipsnius/įrašus.
*Arnoldo.blogas.lt rėmė 4 akcijas.
*Arnoldo.blogas.lt reklamavo 5 renginius.
*Arnoldo.blogas.lt buvo paminėtas 2 sykius laikraštyje, 4 kartus internetinėje erdvėje.
*Savo facebook.com grupėje blogas kol kas turi 231 narį.
*Savo facebook.com blog’o grupėje per metus įkeliau 134 nuotrauką, kurias iš viso mėgo 431 kartus.
*Facebook.com blog’o grupėje įkeltos 63 nuorodos.

Na, manau, užteks. Nieko įspūdingo, bet nieko ir blogo, tiesa?:) Visko po truputį, po ne daug, bet taip ir reikia:) Belieka tik tikėtis, kad su laiku skaičiai didės, o po metų aš ir vėl rašysiu jums kažką panašaus:))
Ta proga, aš iškart palinkėsiu linksmų naujųjų:) Ir kaip visada, tradiciškai - laimės, meilės, šilumos, pinigų ir sveikatos artėjančiais metais linkiu kiekvienam:)

Rodyk draugams