BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kelionės į univerą ypatumai

įdomu 2011-11-14

Studijuojant Danijoje nėra nieko svarbiau, kaip turėti dviratį. Dviračiai čia labai populiarūs. Jiems yra takai, šviesaforai. Gatvėse pilna jų visur. Taigi į savo univerą aš kiekvieną rytą ir po paskaitų namo važiuoju su savo dviratuku.

Mano universitetas randasi už fiordo, o tai reiškia, kad man reikia persikelti tiltu į kitą kranto pusę. Na, ir patys turbūt žinote kaip su tuo vandeniu būna. Didžiulis vėjas, tu važiuoji ir mini į tą kylantį tiltą, spausdamas paskutinius prakaitos lašus. Oooo.. ir tuomet apsireiškia mano mėgstamiausias vėjas. Ir tu mini, mini, rodos niekuomet nesibaigs tas tiltas. Vėjas šiaušia plaukus, smogia vieną, kitą antausį tau per veidą. Dega šlaunys, trūksta oro, akyse pradeda tamsėti. Kompiuteris ant pečių tampa pernelyg sunkus…

Galiausiai privažiuoji tilto vidurį, belieka tik nusileisti. Tai jau lengviau. Nors tiesą pasakius buvo tokių kartų, kad mini žemyn, o vėjas toks didelis, jog galima sakyti testovi vietoje. Žodžiu. Nusileidi nuo tilto, liko kelias šalia to paties banguoto fiordo link univero. Ir čia tave ima taškyti vėjas iš visų pusių. Kartais taip stipriai, kad net vairas sudreba rankose. Važiuoji mintyse sakydamas: nagi, davai dar! Čia viskas ką tu sugebi? Stipriau, papūsk dar labiau!!!!

Pradeda lyti.

Oooo… Tai mes pradėsime rodyti, ką mokame? Cha, na prašau. Prašau! Lyk stipriau, dar stipriau!

Pradeda lyti dar stipriau.

WTF? Tu tikrai manęs klausausi? Hm… Nagi, davai. Kas dar? Gal dar žaibas smogs į mane? Gal šaka užgrius? O, ne… gal mašina partrenks?

Ir taip šneki ir šneki su savimi.  :))

Praleidau labai didelę dalį pavadinimu ‘Keiksmažodžiai’. Bet turbūt numanote, kokie jie gali būti. Nesakau, kad kiekvieną dieną tokie čia orai. Bet tas tiltas. Ak, tas prakeiktasis tiltas!!! Žinot, kuri smagiausia dalis būna? Tuomet, kai tu galiausiai atvyksti į univerą ir nulipi nuo to dviračio. Ir mintyse su tokiu pasigerėjimo tonu sau pasakai: cha, bitch, man pavyko!

O dar geriau būna, kai visą dieną sėdi paskaitose ir už lango matai kaip puikiai šviečia saulė, kaip gražiai skraido paukščiai, o bangos… bangos tokios nedidelės ir vėjas toks švelnus. Turbūt bus tikras malonumas važiuoti namo. Bet ne. Kur tau. Ateina laikas kai reikia važiuoti namo ir kas nors sako: pažiūrėk pro langą…
Ir ten tikrai ne saulė šviečia:)

Ir hm. Savaitgalis. Arba šiaip laisva diena. Jokių kelionių į univerą. Jokių suknistų važinėjimų. Spėkit, ar aš vis tiek nevažiuoju savo laisvu laiku? Neatspėjot. Važiuoju. Vis geriau nei namie tūnoti. Tačiau reakcija į draugų pasiūlymą varyti kur nors toli su dviračiu savo laisvu laiku visuomet, VISUOMET, būna tokia pati.

Rodyk draugams

Daniško univero peripetijos

Be temos, įdomu 2011-09-19

Pamaniau, kad jau atėjo tas svarbus mano gyvenimo momentas, kai galų gale turiu ką nors čia parašyti apie savo univerą. Visų pirma  jūs turite žinoti, kad šį įrašą rašau sėdėdamas pirmame suole ir naiviai šypsodamasis savo dėstytojui, kuris rodo mums keistus paveikslėlius.

Studijuoju ne Lietuvoje. Yra tokia šalis šiame sviete pavadinimu Danija. O toje Danijoje yra toks miestas vardu Aalborg. Žodžiu, o tame mieste yra toks univeras UCN (University College of Northern Denmark). Keli žodeliai apie patį univerą: mano fakultetas pastatytas prie fjordo, o tai reiškia, kad čia visuomet didžiuliai vėjai. Tokie didžiuliai, kad net lango neįmanoma atidaryti, nes visi popieriai ima skairyti po klasę. Paskaitos įdomios, dėstyojai visai linksmi ir įdomūs:)

Keista adaptuotis į Danų švietimo sistemą. Čia viskas kitaip. Pradedant pažymiais, baigiant tuo, kad klaidas čia daryti yra labai gerai. Ir negana to, padaręs klaidą tu turi tuo visiems girtis ir džiaugtis visą dieną. Ir pirma mintis mano galvoje buvo…

Pradžioje buvo baisu čia net eiti. Viskas naujas, viskas keista. Visko daug ir viskas svetima. Beje, įdomus faktas tas, kad vien mano grupėje yra 5 lietuviai iš 30 žmonių. Taip, kad lietuvių čia tikrai nemažai ir kartais pasijunti tarsi Lietuvoje. True story.

Pats univeras įdomus tiek savo politika, tiek savo metodais. Apturėjom išvykų, apturėjom ir keistų susipažinimo žaidimų. Praeitą savaitę turėjom stovyklą pačiame univere per naktį. Nemiegojau apie 28h, buvo didžiulės įmonės ir kompanijos, kurioms mes padėjom išspręsti problemas. Man reikėjo rasti būdą, kuris padėtų didžiuliam parkui pritraukti 9-14 m. vaikus. Abipusė nauda. Mus išnaudojo kaip nemokamus darbuotojus, o mes įgijome patirties ir užmezgėme vertingus kontaktus.

Ai dar kai kas… Mes turime FRIDAY barą, kur gali pagerti arba gali gauti nemokamu bilietukų su kuriais gali nemokamai pagerti Aalborgo garsiojoje klubų ir barų gatvėje:)

Sunkiausia būna, kai reikia skaityti knygas namie. Jos neįdomios. O dar kai angliškai… No, no, no. Ir kai dėstytojas sako, kad namie reikės perskaityti dar kokių 30 neįdomių puslapių, tu tiesiog… susitaikai su lemtimi.

Na o šiaip ką? Sėdi paskaitose, per facebooką šneki su kursiokais grupėje. Darome daugybę projektų, daugybę… Vieną po kito. Daug prezentacijų. Žodžiu. Diskutuojam, šnekam, žvengiam ir būnam sužavėję, tuo kas nėra net įdomu.

Rodyk draugams