BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Internetas yra gerai!?

juokinga, kultūra, įdomu 2012-11-05

TU LAIMĖJAI!

Kaip suprast aš laimėjau? Laimėjau ką? Aš net niekur nedalyvavau, nieko nedariau ir laimėjau? O, taip. Sveiki atvykę į internetą… Žinot, kas smagiausia internete yra tai, kad tai tarsi visai kitas pasaulis. Tu laimi prizus, nieko nedarydamas, porno reklamos išlenda tau net neprašius! Kažkokia pasaka!

Ir žmonės… Žmonės čia kažkokie kitokie. Dažniausiai gatvėje jie net į tave nežiūri, nes tu atrodai keistas ir eini kaip psychopatas ilgu paltu, kurį tuojau praversi stovint priešais darželio tvorą, bet ne internete. Ten viskas leidžiama. Eik ir rodyk ką turi! Ir čia visi tokie draugiški. Žmonės gatvėje dažniausiai su tavimi net nesiveikina, o čia visi staiga tampa tikrais draugais.

-Ei, labas, kaip einas?
-Labas, neblogai, kaip tu gyveni?
-Klausyk, turiu paslaugos tavęs paprašyti.
-Šiandien mačiau tave prie Maximos, kur ėjai?
-Aaaa… Jo, aš skubėjau. Atleisk, kad nepasisveikinau. Klausyk, būk geras prabalsuok už mane jei gali čia, aš labai noriu laimėti.
-Žinoma, visuomet!

…iiiir uždarome pokalbio langelį. Nėra ko įsižeisti, jis su manimi nepasisveikino, o dabar turiu balsuoti.

Internetas, iš tiesų yra labai draugiškas. Jis netgi tau padės asmeniniame gyvenime! Užvakar viena mano draugė įsikėlė savo nuotrauką į kažkokią svetainę pavadinimu XXX (nors ji nėra tokia jau ir stora, bet nesigilinau).  Nuotrauka buvo labai graži, labai standartinė: mergina, fone radiatorius, snaigės šaldytuvas, sloikelis ant stalo. Viskas kaip ir turėtų būti. Ne esmė. Vakar ji man skambina ir sako, kad gavo darbą. Aš aišku paklausiau kur, kokį, kodėl, už ką?

Ne, rimtai. Už ką taip jai sekas, kai aš daug geresnis žmogus?

Ne esmė. Žodžiu, jai vakar paskambino kažkoks vyras, siūlo fotosesijas padaryti.

-Rimtai? Tai būsi… modelis?
-Taip išeina! Jie sakė liko sužavėti mano kūnu toje fotografijoje.
-Vau!
-Vau! Ane? Geras!

(labai geras. Sėdėsiu ir klausysiu valandą kokia tu faina. Dieve…)

-Na, tai sveikinu!
-Ačiū.  Ačiū! Aš tokia laiminga. Jie man sakė atsivežti kelis apatinius, jei vieni netiktų.
-Ane?
-Jo! Sakė atsivežti dar ir pasą, gimimo liūdijimą, ID kortelę, banko kortelę. Na, žodžiu viską, ką turiu.
-Jie tikrai nori apie tave daug ką sužinoti. - nusijuokiau.
-Tiesa. - nusijuokė ir ji.

Šiandien jos nebėra. Mano draugė dingo, nežinia kur. Neatsiliepia į telefonų skambučius, neatrašo į žinutes. Spėkit, ką? Jei ji prašys prabalsuoti kitą kartą už jos kokią nors foto, tikrai to nedarysiu.

Žodžiu…. ne esmė.

Internetas yra labai geras. Tik pažiūrėkite, kaip palengvėjo mūsų gyvenimas! Mes galime apsipirkti, mes galime skaityti, mokytis, atlikti banko sąskaitų pervedimus, žaisti, sekti savo merginą, rinkti kitų žmonių informaciją, grasinti ir šantažuoti, na ir daryti kitus įprastus dalykus. Man, asmeniškai, internetas labai padėjo sunkiu metu, kai baisiai skaudėjo galvą. Tarsi kirvis trankytų per pakaušį. Aš nežinojau, ką daryti! Pas daktarus ilgos eilės, o ir ko ten eiti, kai sakai kad skauda galvą? Jie išoperuos tau koją. Žodžiu, aš buvau gilioje duobejė, todėl pamaniau kad reiktų paieškoti simptomų ar ligos internete.

Parašiau google svetainėje man keturias dienas skauda galvą.

Pirmos trys svetainės, kurias man išmetė paieškos sistema buvo su atsakymu: tau vėžys.

Man aišku prasidėjo panika. Aš nežinau, ką daryti? Ta prasme… ar man laidotis, ar būti sudegintam? Tai buvo tikras šokas. Aš ėmiau ieškoti laidojimo biuro svetainių ir čia man išlindo reklama, kuri siūlė nusipirkti labai gerą čiūžinį. Aš labai susidomėjau. Įlindau į forumą. Čia visiems skauda nugarą, galvas, pirštus ir gimdas. Nusipirkę čiūžinį skausmas tiesiog dingo. Na… jūs juk žinot mane. Aišku, užsisakiau tą čiūžinį.

iiiir po kelių dienų aš gavau savo prekę. Nuostabus, baltas, puikaus dydžio, gražiai apsiūtas ir puikiai įpakuotas, standartinio dydžio, šuns kilimėlis.

Ne, esmė.

Esmė yra tokia, kad internetas, turėjęs padėti mums lengviau gyventi, tarsi pakeitė mūsų gyvenimą. Mes tapome priklausomi, mes tikriname paštus, socialinius tinklus. Mums rūpi įdėti kiekvieną padarytą nuotrauką, išgirstą dainą ir rastą protingą frazę. Tapome mimais, kurie kartoja kitų veiksmus. Mes apkalbame kitus ir tuo pat metu sakome, kokie jie yra geri žmonės. Mes nebešnekame tiek daug realybėje, kiek internete. Ir internetas mus prajuokina daug labiau nei realybė. Tai tarsi narkotikas, kurio pavartoję jaučiames geriau ir maloniau. Net žinodami, kaip internetas gali būti pavojingas ir klaidingas, mes vis tiek atidarome daugybė jo durų ir žengiame tolyn.

Rodyk draugams