BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tamsta mokytoja pakviečia prie lentos

Kūryba, įdomu 2011-08-29

Kad jau rugsėjo pirmoji ne už kalnų ir toji diena kažkam bus pirmoji mokykloje, kažkam paskutinė, o dar kam nors jau seniai pamiršta ir išlikusi atmintyje kaip puikus jaunystės prisiminimas, pamaniau, kad būtų puiku parašyti ar tiesiog pamąstyti apie tam tikrus epizodus mokykloje.

Prisimenu, kad labiausiai bijodavau matematikos pamokos, nes:
-matematikoj esu bukagalvis
-mokytoja buvo griežta, jų buvo dvi, vėliau viena buvo ne griežta, bet vis tiek bijojau.

Ir taip tik girdi, kad prie lentos kviečia tave :o ir jautiesi tarsi prasmegęs… ir visa klasė tik taip:

…o tu toks sėdi nekaltas, nieko nesuprantantis:

ir galvoji: shit, aš čia nieko nemoku. Ir visi juoksis.

Arba! Pamenu tuos laikus, kai sužinai jog šiandien nebus pamokos. Na ir kas, kad esi dvyliktokas ir turėtum būti ištroškęs papildomų valandų, papildomų mokslų, nes juk egzaminai ant nosies. Bet tu vis tiek, kaip koks penktokas džiūgauji ir šokinėji iš laimės, negalėdamas patikėti tokia sekme!

Arba, pamenat kai parašai kontrolinį ir gauni pažymį, kokio visai nesitikėjai. O, taip. Parašiau gerai rašinį gausiu aštuonis minimum. Gauni keturis. Jėga. Taip man nebuvo. Man buvo, kad parašiau rašinį ir tikėjaus gauti keturis, o gavau dešimt. Tada visa klasė žiūrėjo į mane smerkiančiu žvilgsniu, o aš buvau pasimetęs.

Ech, smagu prisiminti tą mokyklą, visus tuos epizodus. Visus pykčius, kivirčus, juokus ir apgaules. Visus žvilgsnius ir draugystes ir, aišku, baimes.

Na, o moksleiviams linkiu, kad jūs ir patirtumėte visus šiuos jausmus. Nes be jų…. prisiminimai apie mokyklą būtų tušti.

Rodyk draugams

Sunku, bet reikia

Be temos 2011-08-27

Atrodo esi tas, kas esi. Labai nemėgstu žmonių, kurie kiekvienoje kompanijoje egliasi kitaip. Tuomet iš tiesų supranti, kad tas žmogus visai neblogas aktorius ir galėtų gauti Oskarą už puikią vaidybą. Būtent todėl visuomet stengiuosi būti tokiu, kokiu esu. Ir… hm. Atrodo viskas gerai. Atrodo tau netrukdo tavo vidus, o kitiems žmonėms jis irgi priimtinas. Atrodo. Galiausiai supranti, kad visiems neįtiksi ir kažką užknisi.

Tiesą pasakius, ankščiau į tai nekreipdavau dėmesio. Juk, jei kažkam nepatinka toks koks esu, tuomet tas asmuo turi pasirinkimą tiesiog manęs neprisileisti ir su manimi nebendrauti. Tačiau kai viskas kardinaliai pasisuka į kitą pusę ir tu kažkiek priklausai nuo kitų, negali tiesiog sviesti į akis tokių žodžių. Todėl tiesiog nutyli. Kitą kartą vėl nutyli. O galiausiai supranti, kad turi keistis.

Ir tai atrodo kvaila, nes tu iš savęs darai tokį, kuo tu net nesi ir reikalauji pakeisti save beveik visiškai. Dingsta tavo charakterio ydos, tavo personos vaidmuo ir tu pasijunti marijonete. Kita vertus, tai kartais darai norėdamas pagelbėti sau ir pagelbėti kitiems. Atrodo pilstymas iš tuščio į kiaurą. Žinau.

Moralas paprastas: kad ir ką besakysi, tu vis tiek pasikeisi. Ar dėl to, kad tu per daug užknisantis savo nejuokingais juokais, ar dėl to, kad taip per daug išpuikęs ar dar koks nors, o gal tiesiog susidėjai su ne tais žmonėmis.

Viskas keičiasi. Ir netiesa, kad žmonės nesikeičia.

Rodyk draugams

Kai manęs paklausia ar aš neturiu panelės

įdomu 2011-08-19

Gryn, forever alone. Tais atvejais, kai tavęs paklausia ar nesi niekam įsipareigojęs, arba tiesiog paklausia ar neturi panelės:

Rodyk draugams

Klausimas senam žmogui

įdomu 2011-08-16

Aš paklausiau seno žmogaus vieno klausimo

Kas yra svarbiau? Mylėti ar būti mylimam?

Senukas atsakė:

Kas yra svarbiau paukščiui? Kairysis sparnas ar dešinysis?

Rodyk draugams

Tais atvejais, kai pradeda lyti lietus

Kūryba, įdomu 2011-08-14

Ir jis pradeda lyti nuo ryto iki vakaro. Ir dangus apniūkęs. Ir nėra nei saulės, nei šilumos, anymore.

Tais atvejais aš tiesiog nieko nedarau kito kaip:
visą dieną valgai,
žiūri filmus,
žiūri tv laidas,
pasineri į nuostalgiją. O kaip rašė viena draugė: nuostalgija is a bitch,
vėl valgai.
bandai sukurti tikrai kažką gero, bet…auč.
Bandai rašyti knygą. Neišeina.
Galvoji, kad viskas bus gerai, palauk rytojaus.
Pradedi beveik melstis, kad rytojus būtų geresnis.
Valgyt nesinori, bet…nėra ką veikti, tad eini valgyt.
Klausaisi geros muzikos ir žiūri kaip vandens lašai slysta langų stiklais.

-

-

-

Prabundi. O jau ir kita diena. Vis dar lija.
Tavo kaklas sako give up, tavo akys sako give up, tavo protas sako give up ir tu vėl miegi.

Rodyk draugams

Parazitas

Kūryba, įdomu 2011-08-09

Šiaip iš tiesų rašau net nežinodamas, ką noriu tiksliai pasakyti. Turbūt pagalvojote, kam tuomet iš vis kažką rašyt? Tipo, kai sugalvosi, tada ir rašinėk. Žinau, žinau, ką jūs galvojate visi malonūs ir linksmi parazitai. Nepykit aišku už tokį išsireiškimą.

Matot, iš tiesų taip jau yra, kad kiekvienas žmogus yra parazitas. Kaip nekeista šis žodis aprėpia totaliai visus žmones, nepriklausant nuo jų socialinio, finansinio ar kokio kito sluoksnio. Parazitu gali būti nuo maištaujančio jaunuolio, padeginėjančio Londono busus ir iki Kunigo ar Afrikos vaikams atsidavusios gražios savanorės.

Ir turime pripažinti, kad mes patys dažnai būname parazitais, tiesa?

Kartais net nenorėdamas žmogus padaro kažką blogo. Blogo kitam žmogui, gamtai, gyvūnui ar pastatui ar šiaip kažkokiam daiktui. Iš tiesų, tarakonai ar kiti šlykštukai yra menkesni parazitai už žmones. Tik žmogus sugeba taip subtiliai prisiaukinti žmogų, o tuomet jį išduoti. Tik žmogus moka visą gyvenimą ieško naudos sau ir tik po kelių skaudžių pamokų arba didelės meilės ima gyventi dėl kito. Žodžiu, žmogus yra parazitas visais gyvenimo atvejais.

Man labai gaila tų žmonių, kurie gyvenimą mato idealistišką. Idealizmas kartais yra gerai, nes tai padeda protui generuoti ateities planus, bet idealizmas yra kaip vaikščiojimas plonu ledu: jis greitai įtrūksta ir tada žmogus įkrenta į šaltą, ledinį vandenį, kur paskutinį sykį jam atsiveria protas ir akys.

Taip ir pačiame gyvenime, tiesa? Kol mes neįlūžtame ir neprigeriame lediniame vandyje, tol mes gyvenime su kažkokia atsainumo kartele. Tada ima bręsti gyvenimo taisyklės, vėliau kiekvienas iš mūsų jas ima išmokti ir pasirenka kokiomis kartomis žaisti.

Žmogus toks didelis parazitas. Jis pražudė milijonus žmonių, apgavo dar daugiau, jis suniekina ne tik kito, bet ir savo aplinką.

Bet ar tai yra blogai? O gal tai, ką aš čia šneku yra pilstymas iš tuščio į kiaurą?

Aš nežinau. Žinau tik tiek, kad mūsų pasąmonė kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę, mums patiems to nežinant, kuria ir stato didžiausius planus, kaip išlikti.

Ir visai nesvarbu kokiu būdu.

Rodyk draugams