BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šią pasaką aš žiūriu prieš miegą

elektrėnai, kultūra, įdomu 2011-04-26

Yra čia tokia viena. Kalbu apie pasaką. Apie savo miesto pasaką.

Dauguma ją yra girdėję. Išgirdę šią pasaką visi tik susisvajodavo, kažkur tolyn žiūrėdavo ir su didele palaima atsidusdavo. Bet, pasaka išlieka nerealia istorija.

Man labiausiai patinka šios frazės iš žemiau pateikto video:
„Neabejotinai žinome, kad esame pačiame perspektyviausiame Europos regione“
Dėl Europos nežinia, dėl Lietuvos - drįstu sutikti. Visi tą žino. Ir ką?

„Po keleto metų Elektrėnų savivaldybės centre turėtų atsirasti modernus pramogų pasaulis“
Gerai, kad pasakė turėtų.

Iš tikrųjų nėra ko pykti. Na, būna žmonėms kažkas nesigauna, tiesa? Ko čia dabar pykti?  Na, nėra ir nėra. Visi jau senai pamiršę. Aš ir va, tik šiandien netyčia prisiminiau pamatęs šį video.

Vis dėl to, juokingiausia tai, kad dar tais laikais, kai šis planas buvo patvirtintas, o šį video mačiau Elektrėnų čiuožikloje per kažkokią šventę, kur dalyvavo šalies prezidentas V. Adamkus, supratau viena: užsibrėžė tokio mąsto projekto, kuris pralenktų visą Pabaltijį ir net kitas valstybes, bet, kad net stotelės autobusų neturime - nieko tokio.

Dabar ją turime, šokią tokią, iš tiesų.

Rodyk draugams

5 užburiantys namų kampeliai

įdomu 2011-04-10

Niekad nemėgau didelių namų. Kai nuo kambario iki tualeto reikia eiti 20min. Nesuprantu, kam žmonėms reikia namo su 9 kambariais, kai naudojami daugiausiai trys? Kad ir kaip bebūtų - skonio ir supratimo reikalas, kam ko reikia:)
O aš šiandien pateikiu šešis pavyzdžius kaip galima savo namo interjerą paversti originaliu, paprastu ir kompaktišku:)


Kabantys laiptai. Retai, kur sutiksi tokius laiptus namuose. Jie atrodo originaliai, sukurtas tam tikras koridorius.


Laiptai - lentyna. Šis variantas naudojamas dažniau. Jis traukia savo paprastumu: kam apkrauti sienas didelėmis lentynom, jei knygas gali sutalpinti po laiptų pakopomis?


Kompaktiška darbo kambarys. Štai apie ką aš šneku! Nedidelė erdvė sau, mažas darbo stalas, minkšta sėdynė (išsitiesusi ji tampa lova), keletas lentynų, kur tvarkingai stovi tavo asmeniniai daiktai. Fantastiška!


Kompaktiškas miegamasis. Čia tiesiog gražu tai, kad lova puikiai dera toje nišoje:)


Puikus variantas mažam vaikui. Tarsi jo atskiras pasaulis ir namo kampas.

Rodyk draugams

Fatališkas Elektrėnų dalgis

elektrėnai, įdomu 2011-04-05

„ Žmonių visuomenės pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. Žmogus yra blogas, bet jis mėgsta gera… kai jį daro kiti…“ - sakė Erichas Marija Remarkas (XXa. vokiečių rašytojas). Iš tikrųjų jis buvo pakankamai teisus mesdamas tokį „kaltinimą“ savo šalies visuomenei. Šią citatą galime pritaikyti daugybei pasaulio valstybių ir miestų. Ją galime pritaikyti ir Elektrėnams, žinoma.

Susiklostė tokie laikai, kai jaunimas užsitarnavo tinginių, žudikų, prievartautojų, girtuoklių ir dar anokių visokių vardą. Vardas net pats gražiausias ir dauguma man pritars, kad būtų daug geriau vadintis ateities statytojais ar kūrėjais, šalies viltimi ir šviesa. Jus tik nusijuoksite į tokius iracionalius mano žodžius. Skubu priminti, kad niekada neverta vieno vardo primesti vienai žmonių grupei ar klasei. Taigi, vis dėl to, puoselėti į jaunimą - reikia.

Pripažinkime, kad Elektrėnai yra miestas skirtas seniems, pavargusiems ir užaugusiems. Geriausiu atveju - tiems, kuriems be proto ir be galo svarbi gamtos visuma ir jos grožis. Senesni žmonės visuomet čia suras, ką veikti: nueis į turgų, tada į parduotuvę, palygins kainas, susitiks gatvėje pažįstamą, kažkiek pakalbės, savaitgali nueis į nedidelę vietinio menininko parodą, jei sutaupys pinigų - galės net apsilankyti kultūros centre vykstančiuose teatruose (trupės atvažiuoja iš kitų miestų). Į jų dienotvarkę reikia įtraukti ir keletą valandų užimantį pasivaikščiojimą, apsilankymą miesto poliklinikoje. Nereikia pamiršti ir bažnyčioje vykstančių mišių kiekvieną sekmadienį (jei šventės - į bažnyčią, savaime suprantame, apsilankyti galima dažniau). Čia buvo vidutinis Elektrėnų gyventojas. Galime paminėti ir tuos, kurie dainuoja choruose, turi savo tam tikros pakraipos grupes/būrelius, būna savanoriais. 65 - ųjų ir 75 - ųjų vaikų kasdienybė kiek turtingesnė. Jie dirba, dauguma turi jaunesnius vaikus (mokosi, studijuoja, dirba), kaip ir „senesnieji vaikai“ taip pat turi sodą. Jie taip pat daugiau švenčia, pramogauja. Dauguma daugiau matę pasaulio, tačiau šiais laikais tam neturi laiko.

Prieidami prie žmonių, gimusių 80 - ajame ir 90 - ajame dešimtmetyje pradeda kilti dvejonės. Tiksliai negaliu pasakyti, kokia jų veikla. Veikiausiai tai bus darbas, studijos, mokslas, naujagimis. Arba tiesiog užsienis.  Jei ne užsienis, tuomet didieji Lietuvos miestai. Kalbant atvirai, dauguma Elektrėnų jaunimo svajoja kuo greičiau palikti šį miestą. Taip, tai įtakoja kasdien augantis noras tapti nepriklausomu nuo tėvų, atsiriboti nuo mieste greitai sklindančių apkalbų ar pletkų, tačiau esminė problema - sunkus laisvalaikio suradimas mieste. Mūsų miestas, sutikite, turi tam tikrų atrakcijų: meno mokykla, daugiau nei 10 sporto šakų ir būrelių, keli kultūrinės sferos renginiai mėnesio laikotarpyje. Tampant vis vyresniu proporcingai didėja noras realizuoti, atrasti save, surasti kažką naujo. Elektrėnuose visi keliai ir kampai išmindžioti, gali tik su ironiška šypsena prisiminti kaip ankščiau viena ar kita vieta atrodė. Ilgainiui Elektrėnų jaunimo pagrindinė veikla tampa trainiojimasis šen bei ten, nuėjimas į kavinę ar pasisėdėjimas gamtoje.

Elektrėnai vienas iš tokių miestų, kur atmetama jaunimo grupė. Tarsi dalgiu jauno amžiaus žmonės būtų nušienauti. Mes neturime nei klubo, nei pub’o, nei kino teatro, nei žaidimų kavinukės, nei didelio parko, nei boulingo. Turime čiuožyklą, kurią dabar renovuoja ir kuri dirba tik žiemą. Jaunieji riedlentininkai neturi, kur rodyti savo triukų, o vasarą - neturi, kur praleisti vakarus (pakrantė laikinai nugriauta). Iš esmės Elektrėnuose net gi trūksta akcijų, konkursų ar pažintinių objektų, kur būtų galima apsilankyti su ekskursija, ar parodyti svečiams iš kitų miestų, šalių. Reikia pastebėti ir tai, kad dauguma iš Elektrėnų jaunimo savaitgalius praleidžia kituose miestuose, jei tik leidžia finansai, šeimos biudžetas. Vieni išvyksta į vandens parkus, kiti į koncertus, dar kiti į minėtus kino teatrus, klubus, kita dalis apsilanko įvairiuose festivaliuose, konkursuose, šou renginiuose. Kiti važiuoja tiesiog pavaikščioti po kitą miestą, pailsėti nuo atsibodusių miesto žmonių, vaizdų.

Važiuoji vakarais po Elektrėnus ir stebėsi kaip čia tuščia. Senyvo amžiaus žmonės į lauką, saulei nusileidus, išeiti bijo. Tėvai - po darbų ilsisi, o jaunimo kaip ir nėra. Tarsi koks jaunimo genocidas būtų įvykęs.

Kartą teko dalyvauti viename pokalbyje dėl neturėjimo ką veikti. Skamba juokingai, bet tokie pokalbiai mūsų tarpe gan populiarūs. Atsirado ir tokių, kurie į Vilnių, Kauną važiuoja vien tam, kad ramiai alaus butelį prie upės kranto galėtų atsidaryti. „Čia net ramiai su draugais pasėdėti neįmanoma. Sėdi, gurkšnoji tą alų, net nešiukšlini. Ir atvažiuoja policija…“. Šis klausimas trikdo visus jaunus žmonės. Niekas nesupranta, kas čia blogo sėdėti, bendrauti, gerti alų, vėliau išmetant butelius į šiukšlių dėžes ir nepaliekant betvarkės. Pagal įstatymą viešoje vietoje gerti tokių gėrimų negalima. Keista, bet parodykit man vietą, kur Elektrėnuose tai būtų galima padaryti! Kažkas tada linksmai nusijuokė:
-Kaip tai kur? Turim salą!
Juokas pro ašaras, iš tiesų.

Nepaisant visų būrelių ir edukacinių veiklų, jaunimo savaitgaliai - tušti.

Jaunimas čia grįžta, tarsi vejamas pareigos: pasimatyti su šeima, draugais, pažiūrėti kaip čia viskas keičiasi. Mažas procentas lieka ir gyventi čia. O didžiulis procentas - Elektrėnus laiko tarpine gyvenimo stotele. Pilka. Atsibodusia. Liūdna ir monotoniška stotele.

Rodyk draugams