BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kodėl mūsų kinas toks nevykęs?

Be temos, kultūra, įdomu 2011-02-18

Už savaitės pasauly sudrebins garsieji Akademiniai Apdovanojimai („Oskarai“), prieš mėnesį Los Andžele įvyko Holivudo Užsienio Spaudos Asociacijos „Auksiniai Gaubliai“, praeitą savaitgalį D. Britanija 64 kartą paskelbė geriausius kino laimėtojus „BAFTA“ apdovanojimuose. Galėčiau vardinti, ir vardinti kiek dar laukia ir buvo kino festivalių, kiek bus dar apdovanota. Bet tame esmės nerasime, tik pamatysime įdomų faktą: lietuvių kinas nė vienuose apdovanojimuose, nė viename festivalyje nėra svarbiausias, nėra nominantas ir tuo labiau - laimėtojas.

Peršasi nemaloni mintis, kad mūsų kinas tiesiog yra nevykęs. Gal reikėtų formuluoti kitaip - mūsų režisieriai, mūsų scenaristai, mūsų tauta yra nevykusi. Iš karto atsiprašau visų kūrėjų ir kitų žmonių, kurių širdis užgaunu tokiais žodžiais. Tačiau teisybė visuomet yra skaudi. Per visą savo kino industrijos istoriją Lietuva turėjo vos kelis gerus ir vertinamus tiek kritikų, tiek pačios publikos, filmus.

Mūsų krašto kūrėjai neturi didelio biudžeto, neturi didelių lėšų ir paramų, negali sukurti puikių efektų, 3D vaizdo animacinių filmukų ir filmų. Negali ir pasisamdyti gerų kompozitorių, negali pasikviesti reikalingų scenaristų ir negali mokėti daug pinigų dizaineriams už kostiumus. Jie taip pat neturi pinigų ir negauna leidimo iš savivaldybių uždrausti eismą gatvėse dėl filmavo. Mūsų kūrėjai taip pat neturi didžiulių Holivudo ekranų ir negali sau leisti daryti 60 nesigavusių kadrų, tol kol 61 bus tinkamas visai kūrybinei grupei ir komandai.

Bet kam gi mes suverčiame visą kaltę pinigų stygiui? Užsienyje žmonės sukuria filmus vos už 10 tūkst. dolerių ir užsidirba virš 400 mln. dolerių. Jei geras scenarijus, jei gera mintis - filmas bus vykęs. Mūsų filmuose pagrindinė mintis suprantama tik:

a) Apsirūkiusiems žolės;
b) Kritikus vaidinantiems ;
c) Porai menininkų;
d) filmo komandos draugams (palaikymo sumetimais);
e) ir lietuviško kino rėmėjams;

Visi kiti išeina iš filmo dar kartą pasigailėję, kad išmetė tiek pinigų laiko švaistymui.
Tokie filmai, kaip „Balkonas“ (2008m.), „Artimos šviesos“ (2009m.), „Perpetuum mobile“ (2008m.), „Nepalikit, prašau…“ (2009m.), „Kutenimai“ (2009m.), „Anarchija žirmūnuose“ (2010), „Atsisveikinimas (Laimingo žmogaus istorija)“ (2010) yra visiškai nepilnaverčiai, lėkšti ir neįdomūs filmai. Taip, jūs mane galite vadinti neišmanėliu, kvailiu, kuris nesupranta kino, tačiau gerą ir daugumai suprantamą filmą, kaip tarkime „Zero 2“ (2010), supranta ir aplanko daugybė žmonių. Taip pat gerą filmą kažkur nominuoja, apdovanoja (nekalbu apie lietuviškus „Sidabrinė Gervė“ filmų apdovanojimus, kur išrenkami geriausi iš blogiausių).

Susidaro toks vaizdas, kad mūsų kūrėjai, nori pasiekti Kanų, Venecijos ar „Oskarinių“ filmų lygį, kur vyrauja taip pat miglotas vaizdas, gilios mintys, sukrečiančios istorijos, bet šalia to vyrauja ir milžiniškas populiarumas, įtaigumas ir puikus darbas. Kol kas mes galime tiesiog kurti linksmus, šmaikščius ir paprastus filmus, kurie smagins ne didžiausius kritikus, o mūsų tautą. Štai tuomet, kai žmonės įgys pasitikėjimą lietuvišku kinu ir nebijos išmesti pinigų veltui, galėsime gilintis ir į rimtą, sunkų filmą.

O dabar? Kažkas pašneka, nueina, ateina, praeina. Filmas neturi nei esmės, nei veiksmo, nei ypatingumo, nei originalumo. Net garso takelis, ir tas ausiai yra nemalonus. O jei dar operatorius bando kažką „gražaus padaryti“, bet grožį sukuria tik sau vienam, tai filmas tampa geras tik dėl to, kad turi kelis neblogus aktorius.

Žinoma, reikia iš vis džiaugtis, kad lietuviškas kinas ima atsigauti ir dažniau galime jį išvysti tiek televizijos, tiek kino teatrų ekranuose. Bet gal geriau nesukurti penkių kvailų ir blogų ir sukurti vieną gerą filmą?

SCENARISTAI, kur jūs? Režisieriai, kur jūs? Čiumpat vieną kamerą, 4 aktorius, baisų dvarą, gerą operatorių ir pastatot puikų siaubo filmą. Apdovanojimų tikrai negausit, bet pinigų kitam filmui užsidirbsit.

Rodyk draugams

Lietuva - Maskvos kvartalas

įdomu 2011-02-11

Pliušku pliušku.
Pamenu maudžiausi tada su sese Rusijoje, netoli juodosios jūros ir Anapos kurortinio miesto, tokioj baloj/upėj. Šilta saulytė švietė aukštai žydro dangaus fone, gaivus vėjelis kuteno nosį.

Šitaip besimaudant ir bežaidžiant atkreipėme kelių miestelėnų dėmesį. Tai buvo jauni vaikinai, kurie tuo metu deginosi ir tyrinėjo mus, tarsi ateivius. Žinoma, miestas, kuriame buvome ir atostogavome, nėra ypatingai didelis, todėl mus kitataučius iškart atpažino.

Ilgai nedelsę jie įbrido į vandenį, lėtais žingsniais priartėjo prie mūsų.
-Jūs nevietiniai, ar ne? - paklausė vienas iš jų.
-Da! - atsakėm.
-Matome, matome… - primerkęs akis atsakė kitas. - Tai iš kur esate?
-Iš Lietuvos! - dar tada išdidžiai atsakiau.
Jie susižvalgė ir persimetė žvilgsniais, kurie sakė: „Aaa…žinau!“.
-Mes ten buvome!
-Rimtai? - nustebome. - Kokiame mieste?
-Mieste? - prikando jie lūpas. - Taigi Lietuva vienas iš Maskvos kvartalų, ne?

Juokas jaukais, draugai, bet ne jie kalti, kad nežinojo, kas ta Lietuva. Mes patys kalti, kad apie mus niekas niekada nieko nežinojo:))))

Rodyk draugams