BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Policija: „Tai - ne mano reikalas“

elektrėnai 2010-03-28

Lauke apie penkiolika laipsnių šalčio. Vakaro dangus giedras, ramus.
Privažiuojame su draugais, prie Elektrėnų „Akropolio“ (Maximos). Visi sudrebam, pasišiaušiam. Automobily taip gera, šilta. O čia, lauke, net plaučiai akimirkai sustingsta įkvėpus oro. Patraukėme link Maximos. Žiūrim, prie durų guli vyras. Girtas. Na, kiek matau, jis dažnokai būna girtas. Guli jis ant šalto asfalto, kratos ir nuo šalčio ir miega. Arba bando užmigti.
Žinot, kas jis toks bebūtų, jis vis dėl to yra žmogus. Tikrai sušals negyvai, jei niekas nepadės, tiesa? Netoli gulinčio vyro, sau mašinytėj šiltai sėdi policininkai. Nusistebėjom visi, sakom, kad sėdi sau mašinoj, rūko ir nieko nedaro.
Tuo momentu tikrai susinervinom.
-Labas vakaras, - pasisveikinom. - Nematot, kad žmogus šąla?
-Tai ką? - atsako rūkantysis policininkas.
-Kaip tai, tai ką?
-Gal padėsit? - sako kiti draugai. - Ar norite, kad sušaltų? Stovite čia ir nieko nedarot.
-Tai jei jums rūpi, eikit ir gelbėkite. Tai - ne mano reikalas.
-Ar tik ne jūs iš viešąją tvarką atsakingas?
Kiti draugai susinervinę numojo rankom, kažką dar pasakė ir lėtai į parduotuvę patraukė.
Išlipęs policininkas nusijuokė:
-Tuoj žmona jo ateis ir pasiims jį.
Mes tik nusijuokėm, vėl gi, numojom ranka ir atsisukę paskutinį kartą pasakėm:
-Ačiū, pone, už jūsų rodomą pavyzdį jaunimui!

Ką aš galiu pasakyt. Nemanau, kad reikia čia kažkokio moralo ar situacijos analizės. Nieko čia nereikia. Ir nieko nebandau aš įrodinėti, ar aiškinti, jums. Kiekvienas supranta viską savaip. Tik būna žmonės, ne tik geriantys, bet ir ligoti, dažnai gatvėj nukrentantys. Matyt, policija pravažiuotų pro jį ir nieko nedarytų.
Jie tik prieš kameras geri ir temoka pabūti. Čia palaksto, čia didvyriai. Parodo tautai, kokius mes turime gerus ir atsakingus pareigūnus. O kai kamerų ir mikrofonų nėra, tai jiems viskas nusispjaut: ir žmogaus negelbėja, ir prie mano miesto marių vaikščiodami saulėgrąžas paspjaudo. Ačiū už gerą pavyzdį, ačiū.

Rodyk draugams

Atostogos:)

Savaitė 2010-03-26

O ką čia daugiau be pridurti?
A T O S T O G O S

Rodyk draugams

Elektrėnų Jaunimo Kino Festivalis

elektrėnai 2010-03-15

Sveiki, aš ir vėl su geromis naujienomis:) Šįkart pranešu apie mano organizuojamą nedidelį projektą „Elektrėnų Jaunimo Kino Festivalį“.  Festivalyje gali dalyvauti žmonės iki 29m., mėgstantys filmuoti, režisuoti, vaidinti, kurti, grimuoti, statyti, projektuoti ir visa kita, kas susiję su filmais. Jei esi toks, tuomet kviečiu tave dalyvauti KINO FESTIVALYJE:) TAU REIKIA: + Surinkti komandą, kuri kurtų su tavimi filmą. + Turėti daiktą, su kuriuo galėtum nufilmuoti filmą. +Pradėti galvoti apie ką bus tavo filmas: dokumentinis, komedija, siaubo, pažintinis ir t.t.. + ATEITI Į ELEKTRĖNŲ KULTŪROS CENTRĄ BALANDŽIO 10 DIENĄ, 15:00h,  SU SAVO KOMANDA AR BENT KELIAIS NARIAIS, kur būsite užregistruoti į festivalį ir supažindinti su visomis detalėmis. Turėsite daugiau nei mėnesį sukurti ir mums pristatyti savo kūrinį. Ir visos kitos detalės tuomet, kai jau ateisite į Elektrėnų Kultūros Centrą, Balandžio 10 dieną, 15:00h. Žinoma, Gegužės mėnesį įvyks pats festivalis. Tavo sukurtas filmas bus rodomas visiems dalyviams, tavo draugams, šeimai ir didžiuliam giminių medžiui. Jei tavo filmas bus tikrai įdomus, geras, laimėsite daugybę prizų tokiuose nominacijose kaip geriausias filmas, geriausia aktorė, geriausias aktorius, publikos simpatija. Ei, nestabdyk, dalyvauk! Jei dar turi klausimų, būtinai rašyk man el. p.: arnoldas.dektukas@gmail.com

Rodyk draugams

Žiema, žiema, dink iš kiemo!

Be temos 2010-03-14

Taip jau gavos, deja, kad gimiau ir gyvenu Lietuvoje:) Žinoma, ši šalis išties nuostabi savo gamta, savo grožiu, savo liaudimi ir jos tradicijomis. O kur dar ir Seimas, mūsų pats mylimiausias ir gražiausias, tiesa?:) Tačiau būčiau pats didžiausias niekšas, jei nepaminėčiau, kad Lietuvą galime laisvai tituluoti Sniego Karaliene. Ir ne tik Lietuvą, aišku. Bet apsiribokime tais nedideliais plotais ir atstumais, kuriais įpratome keliauti pastaruosius metus, dėl švilpiančių vėjų kišenėse.

Jei dabar pradėsiu zysti jums, kaip man pabodo toji žiema, jos sniegas, jos šalčiai, jos speigai ir pilkas dangus, matyt pamanysite, kad Arnoldas visiškai išsikraustė iš proto ir dabar jau ne tik kritikuoja, bet ir žliumbia. Ir žinau, kad yra žmonių, kurie jaučia malonumą matydami savo kieme žiemą. O aš ne. Nepykit, bet man vasara prie širdies:) Ir ne tik dėl to, kad vasarą nereikia į mokyklą, kad aplinkui daugiau girtaujančių, bet dėl to, kad tuo metu daugiausiai šviečia saulė, labiausiai šilta =))

Ir kur tie globaliniai atšilimai, m? Kam jus švaistot pinigus, teta Europos Sąjunga, su savo susirinkimais ir ilgais apmąstymais? Pažiūrėkit šen, į Marijos Žemę! Po tokios žiemos, galime tvirtais sakyti, jog mes turime globalinį atšalimą. Kai kurie teigia, jog tokią žiemą turime paskutinį kartą. Aš numoju į juos ranka. Nereikia į tokius kreipti dėmesio. 1992 metais, Balandžio 21d. kai aš gimiau - pustė, po dešimt metų - vėl pustė, dabar vos ne tas pats. Beje, tie kas tiki visomis tomis globalinio atšilimo ideologijomis, siūlau paskaityti vieną iš geriausių knygų MICHAEL CRICHTON „Baimės Būsėna“.

Lietuvoje kitaip ir būti negali. Arba sninga, arba lyja. Dangus arba pilkas, arba juodas. Dėl to visi visuomet tokie ir surūgę, paniurę ir pikti. Dar prie to ir valdžia prisideda. Aišku, aš čia perdedu. Turime ir šviesių dienų.
Pagalvojau, kaip gerai gyventi ten, kur visuomet šilta, tiesa? Už šildymą mokėti nereikia, už elektrą mažiau moki, nes mažiau jos naudoji (šviesu dažniau), nereikia pirkti žieminių rūbų, batų ir kitų dalykų, kurie neretai būna daug brangesni už vasarinius. O kur dar automobiliai? Juk tie ir užšąla, ir avarijų dažniau patiria dėl blogų oro sąlygų. O kur bendras valstybės biudžetas? Nereikia druskų ir smėlio barstyti, nereikia kelius po žiemos taip sunkiai tvarkyti. O kur dar maistas, tiesa? Vasarą, turint savo sodą ir daržovių užsiaugini, ir grynam ore daugiau būni, kas sveika, ir gamtoj paruoštą maistą pavalgyti gali. Juk vasarą ir mažiau sergi: sloguoji ne tiek, gripai, bronchitai ir kitos šlykštynės ne taip puola, lygiagrečiai tam, iškart mažiau pinigų išmeti vaistams. Štai, štai! Viskas aišku, kaip šiltą vasaros dieną! VASARA UŽ ŽIEMĄ GERIAU.

Aišku, aš nepaminėjau tų visų niuansų, kad vasarą ir uodai, ir bitės, ir spaudimas kitiems, ir karštis, ir visos kitos nesąmonės. Vis dėl to, manau dauguma pritarsit, kad laukiat vasaros, laukiat tų dienų:) Ir laukiat, kad žiema jau dings iš kiemo.

Rodyk draugams

Apsilankykite Elektrėnų muziejuje!

elektrėnai 2010-03-01

Kaskart atvažiavus mano draugams iš kitų miestų, aš būtinai aprodau savo miestą. Parodau gatves, įamžinu juos prie čiuožyklos, „MAXIMOS“ ar bažnyčios. Visuomet sakau, kad mano miestas yra ne tik pigios energetikos, stipraus sporto ir mokslo miestas, bet ir kultūros. Po tokių žodžių aš tiesiog būnu priverstas juos nuvesti į Elektrėnų muziejų. Keistas muziejus, iš dalies. Nei savininko jis neturi, nei prižiūrėtojo. Matyt, tokio ir nereikia, nes miestelėnai labai gerbia tą muziejų ir labai jį mėgsta!
Pati vietovė vadinasi „Perkūnkiemis“, kur ankščiau buvo puikus restoranas, vykę dideli banketai ir baliukai:) Žinoma, dabar to jau nėra, tačiau yra muziejus. (nuotrauka apačioje)



Muziejus turi nemažai garsiųjų menininkų darbų. Parodos vyksta kasdien, todėl ten labai nesunku pakliūti.
Kelias geriausias ekspozicijas ir man pavyko nufotografuoti!



Gražūs kūriniai, tiesa? Man tai labai gražūs:) Beje, muziejus stovi prie pat Elektrėnų marių kranto, kur visuomet norėdamas pailsinti akis nuo meno kūrinio analizavimo, gali apžvelgti didį peizažą ir gamtos kraštovaizdį:) Atvykėliai visuomet nusistebi, kai aš jiems parodau šį taip minėtą muziejų. Jie visuomet pamano, kad aš vis dar juokauju ir suglumę, nedrąsiai paklausia:
-Tai gal jau vesk į tą tikrą muziejų, jei toks yra, m?
O aš neturiu ką daugiau ir pasakyti. Stoviu, žiūriu į tuos meno šedevrus ir negaliu atsidžiaugti savo miesto kūrybingumu ir grožiu.
Tada lėtai savo draugus vedu iš nuostabaus muziejaus, liepdamas atsargiai eiti, kadangi gausybė išmatų gali sugadinti visą ekskursiją. Ir toliau rodydamas likusį miestą, kaskart ieškau vietos, kur būtų galima įkurti didelę sieną (kaip kituose, ypač Vakarų Europos, miestuose) ir ant kurių rodyti savo meną gali bet kas ir bet kada. Tiesiog geriau viena siena bus išpaišyta, nei pusė miesto paversta į daugybę tokių muziejų….

Rodyk draugams