BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nuoširdus pokalbis?

Kūryba 2010-01-28

Tiesiog, kartais užsinoriu sukurti kažką kitokio. Paprastą, trumpą įstoriją:) Tikiuosi patiks:)

NUOŠIRDUS POKALBIS?

-Kas tau daros? - paklausė ji pyktelėjusi.
-Man? - nuleido jis akis.
-Taip, tau! Tu toks tylus, toks ramus. Kodėl? Kas nutiko? Pastaruoju metu toks uždaras. Man tai nepatinka.
-Man ir.
-Tai kame reikalas? Gal teiksies paaiškinti?
Jis pažvelgė į ją. Vaikino delnai buvo drėgni nuo jaudulio, o plaukai šlapi nuo lietaus. Taip, žinoma, panelė turėjo skietį, tačiau jis nenorėjo slėptis po juo. Būtų per daug arti jos.
-Žinai… - atsiduso jis, - Nieko man nėra. Tiesiog nekreipk dėmėsio.
-Negaliu. Aš negaliu. Juk aš tave myliu. Tu esi mano gyvenimo dalis. Aš tave pažįstu puikiai ir mes esame pora ne tam, kad turėtume paslapčių. Jei kažkas neduoda ramybės - sakyk!
Deja, toks jo elgesys, ramybės neduoda jai. Jau pora dienų jis kažkoks tylus, susikrimtęs ir uždaras. Ji įtarinėjo, jog jis nori ją palikti vieną, kaip seną batą ar suplyšusį paltą. Savaime aišku, kad jis turi kitą panelę, arba tiesiog ji jam nusibodo.
-Nenoriu daugiau apie tai kalbėti. Visiems būna blogų dienų. Kodėl tokių negaliu turėti aš?
-Nes aš tave pažįstu kiauriai ir išilgai, žinau tavo „blogasias dienas“!
Panelė priėjo arčiau vaikino ir krentant dideliems lietaus lašams jį bapučiavo. O tada tyliai sušnabždėjo.
-Juk tu mane myli, tiesa?
-Taip. - po ilgokos pauzės atsakė tasai.
-Juk tu nori būti su manimi?
Dabar jis tylėjo. Ir ji viską suprato. Ištryško ašara ir suvirpėjo lūpa. Norėjo pabučiuoti paskutinį kartą, lyg reikšdama užuojautą. Bet jis atsitraukė ir daug tvirtesniu balsu pasakė:
-Gal jau eik pas jį. Ir pamiršk mane.
Apsisukęs, nuleidęs galvą ir nė nepažvelgęs į ją nuėjo tolyn.
Ji nubraukė ašarą ir palydėjo jį akimis, ne kaip įskaudintą vaikiną, o seną gerą draugą, nes juk, tikrasis vaikinas dabar jau laukia jos prie artimiausio parko vartelių.

Rodyk draugams

Kaip ponas šaltis vaikus smaugė

Be temos 2010-01-25

Visi tik ir skundžias, kaip pabodo toji nelaimingoji ir šaltoji žiema su savo minusiniais principais ir baltais rūbais, arba slidžiu charakteriu. Apsivynioję šalikais ir storiausiomis pirštinėmis brindame per sniegą ir šalčius kaip pasakose. Nors, aišku, vyresnieji pasakytų, jog buvo ir baisesnių žiemų. Bet smagu, kad ponas šaltis vaikams atnešta nors šiokių tokių lauktuvių, kad ir koks bebūtų šykštus šilumos mėgėjams. Šįkart negalime jam nepadėkoti padovanojus -25 laipsnius šalčio. Laimė moksleiviams, šypsenos jų apledyjusiame veide net ištryško: nereikia į mokyklą!   …bent jau, visada nereikdavo.

Atsikelia vaikai ryte sumišę. Už lango šalta, ponas šaltis šėlsta. O namie taip gera, nosis neraudonuoja ir rankų pirštelius jauti. Nubėga vaikai prie termometro, kaip prie Kalėdų eglės ryte ir su didele viltimi akyse įsistebi į pono šalčio dovanos dydį. O toji dovana, tikrai didelė. -26! Ir ką daryti? Eiti į mamą mokyklą, ar paklausyti nepažįstomo pono šalčio?

Vieni tėvai vaikų neišleido, kitų tėvai - juos varo. Štai ir žinok, kaip reikia elgtis. Ar būtų pareigingam, kaip pionieriui ir tarnauti mokslui net baisiausiomis oro sąlygomis ar vis dėl to praleisti pamokas? Ką gi aš kritikuoju? Galbūt vaikus, kurie prisibijo šalčio ir lindi namuose kaip didžiausiai išpuikeliai. O galbūt ir mokyklą, kuri neparodo sprendimo krypties tokiuose atvejuose.

Mano mokyklos pavaduotoja liepė dėstyti vaikams naujas temas, nors klasėse mažiau nei pusė vaikų. Toji pusė, kurie neatejo, ryt atneš raštelius apie tai, kaip buvo šalta ir neišleido tėvai. Galime juos vadintis tiesiog veidmainiais (mane taip pat), tačiau kam tie įstatymai apie -25 šaltį, jei jo nesilaiko? Ne, aš suprantu. Yra tokių kurie negali aukoti nė vienos pamokos. Ir man pačiam nebūtų sunku nueiti į tą mokyklą per tokį šaltį. Bet ir žinokis, kaip tau reikia elgtis ir tvarkyti reikalus.

Ir mokytis reikia, bet ir įstatymo laikytis reikia.

Galų gale, lengviausia apkaltinti poną šaltį. Nebūtų šaltis toks gudrus, nepadarytų chaoso. Jis kaltas, kad vaikams dovanas išdalijo ir gero norėjo. O mokyklos principų ir įstatymo nečiupinkit. Šitai čia ne prie ko!

Rodyk draugams

Penktadieniui. Ir moterims.

Be temos 2010-01-22

Šiandien penktadienis, galų gale:) Ir nors žiauriai šalta ir visi vaikšto sustirę, tikiuosi, kad savaitgalį praleisit smagiai:) Todėl įdedu gerą dainą, nuotaikai prablaškyti ir pralinksminti, legendinio (veikiausiai) Lenny Kravitzo.

Lady.

Rodyk draugams

…kaip Elektrėnai kelius prižiūri.

elektrėnai 2010-01-17

Nieko neaiškinsiu. Viską suprasit pažiūrėję video:) Ačiū, tam video savininkui. Patį vaizdelį radau facebook’e:) Nepatingėkit ir pažiūrėkit:)


P.S. Video filmuotas 2009 12 24. Pamenu kai buvo labai slidu:) Akivaizdu, kad kažkam nusispjaut ant tokių kelių.

Rodyk draugams

Elektrėnų „Ąžuolynas“ prieš „Versmę“. Arba karo iliuzija

elektrėnai 2010-01-07

Yra Lietuvoje toks miestelis, kaip Elektrėnai. Nedidelis, mažytis, įsikūręs tarp Vilniaus ir Kauno. Turi gražias marias, didelę Lietuvos elektrinę, nuostabų kraštovaizdį:) Nemažai įvairių įstaigų, parduotuvių ir vietų ten atrasti gali. Tačiau jei būčiau jūsų gidas, būtinai papasakočiau gražią įstoriją apie šio miesto dvi pagrindines mokyklas: Elektrėnų pagrindinė „Ąžuolyno“ mokykla ir „Versmės“ gimnazija.

Taip jau susiklostė, kad „Ąžuolynas“ senesnė mokykla, tačiau nebūtinai geresnė! Pats mokiausi ir ten, ir ten. Ir kaip sakiau, jei būčiau jūsų gidas, būtinai papasakočiau kaip šios mokyklos kariauja ir galanda savo kardus, kinko arklius ir krauna paraką.

Viskas prasidėjo nuo to, kai „Versmės“ mokykla įgijo gimnazijos lygį ir buvo taip pavadinta. Žinoma, tai reiškė, jog gimnazija yra kažkas kiečiau nei pagrindinė/vidurinė. Tačiau tai tik aptemdė dangų. O audra ir visas siaubas prasidėjo kai „Ąžuolynui“ dėl reformos buvo panaikinta teisė mokyti dešimtokus, vienoliktokus ir dvyliktokus (taip?). Pastarieji mokosi „Versmėje“, o jaunesni nuo 5 klasės - „Ąžuolyne“.

Taigi, gerbemieji ponai - štai čia ir visas įdomumas! Mokydamasis „Ąžuolyne“ supratau, kad kuo anksčiau išeisiu į „Versmę“, tuo bus geriau, kadangi bus laiko priprasti prie naujos mokyklos, mokytojų, tvarkos ir galų gale pasiruošti dar tuomet laukiamiems dešimtos klasės egzaminams. Taigi atėjau ten į devintą klasę:) Tačiau prieš tai „Ąžuolynas“ bandė mus visus atbaidyti nuo šios minties: „Būkit čia, kai ateis vienuolikta klasė - pereisit!“. Ir kiek pasiryžimo reikėjo tam, kad pereitum į tą gimnaziją. Visi buvome tiek prigąsdinti, kad dabar net pyktis ima. Tikiuosi šį įrašą skaito abiejų mokyklų mokytojai.

Pamenu kai „Ąžuolyno“ mokytojai man aiškino, jog toje gimnazijoje dėstantys žmonės palieka vienus pamokoje ir išeina gerti kavos, kaip jie smerkia ąžuoliniečiuis ir kaip juos nusodina. Ten bus nepakeliamai sunku, ten mes neištversim, kadangi ten mus niekins ir žemins, sumaišys su purvais. Nes „Versmė“ nekenčia „Ąžuolyno“ ir gviešiasi mokytojų darbo valandų, kartu su jų vaikais. „Jūs norit pamatyti ką reiškia pragaras, ką reiškia prisiminti tas klases kaip nevykusią jaunystę? Pirmyn, eikit!“. Štai tokiomis mintimis ir pasėtomis baimėmis patraukėme į gimnaziją, kur viskas turėjo tavo įsivaizduojamą negatyvą. Mokytojai rimtai dėsto, galų gale pradėjau mokintis matematiką, supratau ką reiškia apskritai spaudimas ir mokymasis, nė karto iš gimnazijos mokytojų neišgirdau nė vieno blogo žodžio kitoms mokyklos kolegoms. Supratau, kad šis Elektrėnuose įvardytas dviejų mokyklų karas, tėra tik „Ąžuolyno“ iliuzija. Žinoma, aš suprantu kaip reik jaustis ir tos mokyklos mokytojams: nėra gražiausių metų kaip dvylikta klasė, šimtadieniai iš išleistuvės, negali savo auklėtinių išleisti po dvyliktos klasės. Tačiau juk ne „Versmė“ kalta. O jei ir kalta, tuomet dar geriau:))
Nieko nesakau, toji gimnazija irgi turi daug minusų, kaip ir kiekviena mokykla, tačiau ji bent jau tolerantiška bet kuriuo atžvilgiu.

Pamenu, kai ateinu į „Ąžuolyna“ su klasioke aplankyti savo buvusios klasės, kai jau mokiausi „Versmėje“. Išejau iš ten apvadintas išdaviku, mokyklos niekintoju ir dykaduoniu. O kai pagalvoji, tiek įneišei į tą „ąžuolyną“…. Manau esmę, mano gerbemieji turistai, supratote. Skirtumas tarp šių dviejų mokyklų - aiškus ir ryškus, gimnazija tikrai geresnė. Nepaneigsiu, kad ir „Versmėje“ pilna šutvė mokytojų, kuriuos dar dabar norėčiau uždusinti ir pamiršti tai, kiek nervų suėdė ir dar suės, tačiau tas pats ir bet kurioje kitoje mokykloje. Tiesiog „Versmė“ daug labiau tolerantiška ir niekur nenori to karo įžvelgti, kaip, deja, „Ąžuolynas“. Gaila tos pagrindinės mokyklos: ten vien vaikai, jie trankos, daužos, įžeidinėja mokytojus savo mažu protu ir jaučiasi kieti. Tai dėl to, kad pavaduotoja pikta (direktorė nepikta, bet ji nesikiša į vaikų santykius) ir grūda jiems neapykantą, negalėdama juos laikyti griežtai. Gaila ir tai, kad visi tie vaikai, kažkada ateis į „Versmę“.

Rodyk draugams

Savaitės laiškas (4)

Savaitė 2010-01-04

Visus su praėjusiomis šventėmis, tikiuosi viskas praėjo linskmai, neteko gulėti ligoninėje ar kažkas panašaus:) O aš kaip visuomet trumpai aprašysiu keletą įdomybių:)

Savaitės rekordas:
Rekordas tikrai nekasdieninis ir didelis:) Dubajuje pastatytas aukščiausias pasaulyje pastatas, 818 metrų, 160 aukštų, o vienu metu apgyvendinti galima apie 25 tūkstančius žmonių:) Na, bet Dubajus iš aukštai - dykuma su keliais ir fontanais, tai nėra itin fantastiška gyventi viršutiniame šio namo aukšte ir nieko įspūdingo nematyti:) Nors, kiekvienas turi savo skonį. Daugiau pamatyti apie jį galite štai čia: http://www.youtube.com/watch?v=1w-BXw9wnTY

Savaitės video:
Galbūt, daug kas matę, tačiau vis tiek labai juokingas:) Kaip sakoma, meilėj ribų nėra:D

Savaitės daina:
Dizee Rascal - Dirtee Cash, priedainį turbūt žinosit daugelis:)

Savaitės filmas:
Žinoma, kad JUODASIS ŽAIBAS:) Rusija filmus pradėjo kepti vis geresnius ir geresnius ir negalima tiesiog nepažiūrėti šios gražios istorijos apie skraidančią Volgą:) Manau šis filmas tikrai nušluostys nosį Holivudui, galbūt ne tiek kiek pajamomis, o tiek kiek įrodymu, jog ne vien Amerika gali kurti gerus filmus:) Juk visai neseniai buvo pasakyta: Rusų specialieji efektai gražūs, tačiau turi daug spragų:) Taigi atsakas aiškus - Juodasis Žaibas.

Rodyk draugams